Po sunkios ligos, sudėtingos operacijos ar netikėtos traumos žmogaus organizmui prireikia laiko sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Dažnai vien tik vaistų ar chirurginio gydymo nepakanka, kad būtų visiškai atkurtos prarastos fizinės ar kognityvinės funkcijos. Būtent šiame etape ypatingą reikšmę įgauna antrinė reabilitacija. Tai specializuotas, kompleksinis gydymo procesas, kurio metu pacientui padedama atgauti jėgas, sumažinti skausmą, atkurti judėjimo laisvę ir grįžti į visavertį socialinį bei profesinį gyvenimą. Nors daugelis pacientų žino, kad tokia galimybė egzistuoja, pats procesas – nuo siuntimo gavimo iki atvykimo į sanatoriją ar reabilitacijos centrą – gali atrodyti painus ir reikalaujantis specifinių žinių. Tinkamas pasiruošimas ir supratimas, kaip veikia Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, gali padėti išvengti ilgo laukimo eilėse ir užtikrinti, kad gausite visas jums priklausančias nemokamas paslaugas.
Kas yra antrinė reabilitacija ir kam ji skiriama?
Medicininė reabilitacija yra skirstoma į kelis etapus. Pirmasis etapas prasideda dar ligoninės palatoje, iškart po operacijos ar ūmios ligos, kai pacientui atliekamos pačios paprasčiausios mankštos ar taikoma pradinė kineziterapija. Antrinė reabilitacija – tai jau antrasis etapas, kuris vykdomas specializuotose reabilitacijos įstaigose, sanatorijose arba ambulatoriniuose skyriuose. Jos tikslas yra kur kas gilesnis ir apima kompleksinį paciento gydymą pasitelkiant įvairių sričių specialistų komandą.
Šis gydymo metodas dažniausiai skiriamas pacientams, persirgusiems sunkiomis ligomis arba patyrusiems sudėtingas traumas. Pagrindinės ligų ir būklių grupės, kurioms esant indikuotina antrinė reabilitacija, yra šios:
- Nervų sistemos ligos (po insulto, stuburo smegenų pažeidimų, sergant išsėtine skleroze ar Parkinsono liga).
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (po miokardo infarkto, širdies operacijų).
- Atramos ir judėjimo aparato pažeidimai (po sąnarių endoprotezavimo, kaulų lūžių, sudėtingų ortopedinių operacijų).
- Kvėpavimo sistemos ligos (po sunkios formos plaučių uždegimo, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimų).
- Onkologinės ligos (po sudėtingo operacinio, spindulinio ar cheminio gydymo, siekiant atkurti organizmo funkcijas).
Pirmieji žingsniai: nuo ko pradėti procesą?
Norint gauti kelialapį į reabilitacijos įstaigą, būtina atlikti tam tikrus formalius žingsnius. Pacientai dažnai klysta manydami, kad reabilitacija priklauso automatiškai. Iš tiesų, šios paslaugos poreikį turi įvertinti ir patvirtinti gydytojai specialistai, remdamiesi aiškiais medicininiais kriterijais.
Visas procesas paprastai prasideda nuo jūsų šeimos gydytojo arba jus gydančio gydytojo specialisto (pavyzdžiui, neurologo, chirurgo ar traumatologo). Pasibaigus aktyviam gydymui stacionare arba po traumos gydymo ambulatoriškai, gydytojas įvertina jūsų sveikatos būklę. Jeigu jis mato, kad jūsų biosocialinės funkcijos yra sutrikusios, jis išrašo siuntimą konsultacijai pas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją.
Gydytojo reabilitologo konsultacija ir būklės vertinimas
FMR gydytojas atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant, ar jums reikalinga antrinė reabilitacija. Konsultacijos metu šis specialistas detaliai įvertina paciento fizinę būklę, atlieka įvairius testus ir nustato funkcijų sutrikimo laipsnį. Lietuvoje šiam tikslui dažniausiai naudojami standartizuoti vertinimo įrankiai, tokie kaip Barthel (Bartelio) indeksas, modifikuota Keitel skalė ar kiti specializuoti klausimynai, priklausomai nuo ligos profilio.
Jei nustatomas pakankamas funkcijų sutrikimo lygis, FMR gydytojas elektroninėje sveikatos sistemoje (E. sveikata) suformuoja siuntimą (formą F027/a) ir užpildo reikiamus dokumentus Teritorinėms ligonių kasoms (TLK). Šis elektroninis dokumentas yra jūsų „bilietas” į reabilitacijos įstaigą.
Reabilitacijos rūšys ir teikiamos paslaugos
Atsižvelgiant į paciento būklės sunkumą ir savarankiškumo lygį, antrinė reabilitacija gali būti teikiama dviem pagrindinėmis formomis. Gydytojas reabilitologas priima sprendimą, kuri forma yra tinkamiausia konkrečiu atveju.
- Stacionarinė reabilitacija: Pacientas visą gydymo laikotarpį gyvena reabilitacijos įstaigoje. Ši forma skiriama po sunkių ligų, kai žmogui reikalinga nuolatinė medicinos personalo priežiūra, jis sunkiai juda ar negali savimi pasirūpinti. Paslaugos teikiamos intensyviai, dažnai po kelias procedūras per dieną.
- Ambulatorinė reabilitacija: Pacientas gyvena namuose ir į reabilitacijos centrą ar polikliniką atvyksta tik nustatytu laiku atlikti jam paskirtų procedūrų. Tai puikus pasirinkimas lengvesnių traumų atveju, kai žmogus yra savarankiškas ir jam nereikalinga nuolatinė slauga.
Reabilitacijos įstaigoje su jumis dirbs visa specialistų komanda. Pagrindinės procedūros, kurios yra taikomos siekiant maksimalaus rezultato, apima:
- Kineziterapiją: Tai gydymas judesiu. Kineziterapeutas parenka specialius pratimus, kurie padeda atkurti raumenų jėgą, sąnarių lankstumą ir bendrą ištvermę.
- Ergoterapiją: Ši terapija orientuota į kasdienių įgūdžių atkūrimą. Ergoterapeutas moko pacientą iš naujo atlikti tokius veiksmus kaip apsirengimas, valgymas, asmens higiena, adaptuoja namų aplinką.
- Fizioterapiją: Tai gydymas fizikiniais veiksniais – elektra, magnetiniu lauku, ultragarsu, lazeriu ar šviesa. Šios procedūros efektyviai mažina skausmą, slopina uždegimą ir skatina audinių gijimą.
- Gydomuosius masažus: Padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, gerina kraujotaką ir limfos nutekėjimą.
- Psichologinę pagalbą: Po sunkių traumų pacientai dažnai patiria nerimą, depresiją ar baimę dėl ateities. Psichologo konsultacijos yra integrali sėkmingo gijimo dalis.
Valstybės finansavimas: kaip gauti nemokamą gydymą?
Lietuvoje antrinės reabilitacijos išlaidos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų. Tai reiškia, kad pacientui pačios procedūros, gydytojų konsultacijos, o stacionarinės reabilitacijos atveju – ir apgyvendinimas bei maitinimas, nekainuoja, jeigu jis yra draustas PSD.
Norint pasinaudoti šia teise, būtina žinoti kelias svarbias taisykles. Pirmiausia, siuntimas reabilitacijai galioja ribotą laiką. Paprastai pacientas į pasirinktą ir sutartį su TLK turinčią reabilitacijos įstaigą turi kreiptis ne vėliau kaip per nustatytą dienų skaičių nuo siuntimo išrašymo (dažniausiai per 60 dienų, tačiau terminai gali skirtis priklausomai nuo diagnozės). Reabilitacijos įstaigą pacientas turi teisę pasirinkti pats iš tų įstaigų, kurios teikia jo ligos profiliui pritaikytas paslaugas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reabilitacijos trukmę reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai. Priklausomai nuo diagnozės, stacionarinė reabilitacija gali trukti nuo 14 iki 24 dienų, o kartais ir ilgiau, jeigu nustatomos sudėtingos komplikacijos. Gydymo eigoje, matant paciento progresą ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, reabilitacijos trukmė gali būti koreguojama.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie antrinę reabilitaciją
Ar galiu pats pasirinkti sanatoriją ar reabilitacijos centrą?
Taip, pacientas turi pilną teisę pats pasirinkti gydymo įstaigą. Svarbiausia sąlyga – pasirinkta įstaiga privalo turėti sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis dėl atitinkamo profilio (pvz., neurologinio, kardiologinio ar ortopedinio) paslaugų teikimo. Rekomenduojama iš anksto paskambinti į pageidaujamą įstaigą ir pasiteirauti dėl laisvų vietų bei priėmimo terminų.
Ką daryti, jeigu man nepaskyrė nemokamos reabilitacijos, bet jaučiu, kad jos reikia?
Jeigu FMR gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, nemato medicininių indikacijų valstybės kompensuojamai reabilitacijai (pavyzdžiui, funkcijų sutrikimas yra per mažas), jūs vis tiek galite gauti šias paslaugas. Dauguma Lietuvos reabilitacijos centrų ir sanatorijų teikia komercines paslaugas. Jūs galite atvykti į įstaigą savo lėšomis, kur jums bus sudaryta individuali mokama gydymo programa.
Ar reabilitacijos metu man bus mokama ligos išmoka?
Taip. Antrinės reabilitacijos laikotarpiu paciento nedarbingumas yra tęsiamas. Jums bus išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, o „Sodra“ mokės ligos išmoką įprasta tvarka, lygiai taip pat, kaip ir aktyvaus gydymo ligoninėje metu.
Ar reikia mokėti priemoką už geresnes gyvenimo sąlygas sanatorijoje?
Valstybė kompensuoja bazinę reabilitacijos kainą, kuri apima apgyvendinimą standartinėse palatose (dažniausiai dvivietėse ar trivietėse). Jeigu pacientas pageidauja gyventi vienvietėje palatoje, turėti televizorių, šaldytuvą ar kitus papildomus patogumus, jis gali susimokėti skirtumą iš savo asmeninių lėšų. Tokios priemokos dydis priklauso nuo konkrečios įstaigos patvirtintų įkainių.
Svarbiausi patarimai ruošiantis vykti į reabilitacijos įstaigą
Gavus siuntimą ir suderinus atvykimo datą su pasirinkta įstaiga, labai svarbu tinkamai pasiruošti pačiai kelionei ir būsimam gyvenimui reabilitacijos centre. Pirmiausia, pasirūpinkite visais reikalingais dokumentais. Nors dauguma duomenų šiais laikais yra E. sveikatos sistemoje, visada pravartu turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Taip pat nepamirškite su savimi pasiimti visų nuolat vartojamų vaistų, kuriuos jums paskyrė gydytojai dėl gretutinių ligų (pavyzdžiui, vaistų nuo kraujospūdžio, diabeto). Reabilitacijos įstaiga aprūpina tik tais vaistais, kurie tiesiogiai susiję su reabilitacijos priežastimi.
Didelį dėmesį skirkite aprangai. Reabilitacija yra aktyvus procesas, kuriame bus daug judesio. Įsidėkite patogią, judesių nevaržančią sportinę aprangą ir avalynę, skirtą sporto salei. Taip pat prireiks maudymosi reikmenų – baseino ar vandens procedūroms būtinas maudymosi kostiumas, guminės šlepetės, maudymosi kepuraitė. Nepamirškite patogių kasdienių rūbų bei asmens higienos priemonių.
Galiausiai, svarbu atvykti su teisingu nusiteikimu. Antrinė reabilitacija nėra tiesiog pasyvus poilsis kurorte. Tai yra sunkus ir atkaklus darbas kartu su specialistais, reikalaujantis jūsų asmeninių pastangų, kantrybės ir motyvacijos. Kuo aktyviau įsitrauksite į kineziterapeutų ir ergoterapeutų siūlomas veiklas, kuo tiksliau vykdysite gydytojų nurodymus, tuo greičiau pamatysite teigiamus rezultatus ir sėkmingiau sugrįšite į jums įprastą, aktyvų gyvenimą.
