Kalbų mokėjimas ir kultūrinis supratimas yra du skirtingi dalykai, ir verslo praktikoje šis skirtumas kainuoja. Kalbų kursai „Skrivanek akademijoje” apima ne tik kalbinę kompetenciją, bet ir kultūrinį kontekstą, nes žmogus, mokantis vokiečių kalbą C1 lygio, tačiau nežinantis vokiečių verslo kultūros normų, vis tiek gali sukurti neigiamą įspūdį ten, kur ketino sukurti profesionalų.
Kodėl Kultūriniai Skirtumai Sukelia Problemų Net Tada, Kai Kalba Nėra Barjeras?
Kultūrinis nesusipratimas skiriasi nuo kalbinio tuo, kad jo dažniausiai nepastebima pačiame susitikime. Žmogus išeina su mintimi, kad viskas vyko gerai, tačiau partneris liko su negatyviu įspūdžiu, kurio negalėjo tiksliai suformuluoti.
Tai vyksta dėl to, kad kultūrinės normos veikia nesąmoningai. Vokietis, kuris tiesiogiai išsako kritiką pirmame susitikime, nesuvokia, kad tai gali būti interpretuojama kaip grubumas – jam tai yra profesionalumas. Japonas, kuris vengia tiesioginio atsakymo, nesuvokia, kad tai gali būti interpretuojama kaip nesusidomėjimas – jam tai yra pagarba. Lietuvis, kuris iš karto pereina prie reikalo be ilgų pasisveikinimų, nesuvokia, kad arabų verslo kultūroje tai gali atrodyti kaip nepagarba santykiams.
Niekas iš šių žmonių neklysta. Jie tiesiog operuoja skirtingomis nerašytomis taisyklėmis, ir kai šios taisyklės susiduria, atsiranda trintis, kuri blokuoja verslo santykių kūrimą.
Aukšto ir Žemo Konteksto Kultūros: Pagrindinis Skirtumas
Vienas naudingiausių kultūrinių skirtumų supratimo įrankių yra antropologo Edwardo Hallo pasiūlytas skirstymas į aukšto ir žemo konteksto kultūras.
Žemo konteksto kultūrose, tokiose kaip Vokietija, Skandinavija, Nyderlandai ir JAV, komunikacija yra tiesioginis ir eksplicitinis. Tai, kas pasakyta, reiškia tai, kas pasakyta. Sutartys yra išsamios, nes tikimasi, kad viskas bus parašyta. Nesutarimas išreiškiamas tiesiogiai, nes tai laikoma sąžiningumo, o ne agresijos ženklu.
Aukšto konteksto kultūrose, tokiose kaip Japonija, Kinija, Arabų šalys ir iš dalies Pietų Europa, didelė komunikacijos dalis vyksta per kontekstą, santykius ir tai, kas nepasakyta. Tiesioginis atsisakymas yra nemandagus, todėl vartojamos netiesioginės formuluotės. Susitikimas be ilgo asmeninio pokalbio prieš verslo klausimus yra beširdiškas.
Lietuva šiame spektre yra artimesnė žemo konteksto kultūroms, tačiau ne tiek tiesioginė kaip Vokietija ar Nyderlandai. Tai reiškia, kad lietuviai kartais yra per tiesioginiai bendraujant su aukšto konteksto kultūrų partneriais ir per netiesioginis bendraujant su žemo konteksto partneriais.
Konkretūs Kultūrinių Skirtumų Pavyzdžiai Versle
Teorija tampa naudinga tik tada, kai ji virsta konkrečiais atpažįstamais situacijomis.
Vokietija ir Austrija. Vokiečių verslo kultūroje punktualumas yra ne mandagumo ženklas, o minimalus profesionalumo reikalavimas. Vėlavimas penkiomis minutėmis be išankstinio įspėjimo gali sugadinti pirmą įspūdį nepataisomai. Kreipiniai „Herr” ir „Frau” su pavarde naudojami tol, kol partneris pats nesiūlo pereiti prie vardo. Tiesioginis kritikos išreiškimas susitikime yra normalus, o ne agresyvus.
Japonija ir Korėja. „Hai” japoniškai reiškia „aš girdžiu, ką sakote”, o ne „sutinku”. Tai viena dažniausių klaidų europiečiams, interpretuojantiems japonų partnerio sutikimą. Sprendimų priėmimas vyksta per konsensuso procesą, kuris užima daug laiko, ir skubinimas yra nepagarba, o ne efektyvumas. Vizitinė kortelė įteikiama ir priimama abiem rankomis su pagarbos ženklu.
Arabų šalys ir Artimieji Rytai. Verslo santykiai čia grindžiami asmeniniu pasitikėjimu, ir tai nėra tuščias frazė. Pirmasis susitikimas dažnai visiškai neskirtas verslui – jis skirtas pažintims. Bandymas iš karto aptarti kontrakto sąlygas yra klaida, kuri signalizuoja, kad jus domina sandoris, o ne santykiai. Ramadano metu darbo tempas sulėtėja, ir tai reikia planuoti iš anksto.
JAV. Amerikiečių verslo komunikacija yra entuziastinga ir optimistinė iš principo. „Great idea” ir „absolutely” nebūtinai reiškia tvirtą sutikimą – tai dažnai yra komunikacinis stilius, o ne turiningas atsakymas. Europiečiai, pratę prie santūresnės komunikacijos, kartais per daug tiesiogiai interpretuoja amerikiečių entuziazmo signalus.
Skandinavija. Hierarchija yra plokščia, ir kreipimasis į vadovą vardu nuo pirmo susitikimo yra norma, o ne pažintumas. Tylėjimas pokalbyje nėra nepatogumas ar nesusidomėjimas – tai mąstymo ženklas, ir jį reikia leisti egzistuoti, o ne pildyti kalbomis.
Kaip Kultūriniai Skirtumai Veikia Derybas?
Derybos yra vienas jautriausių kultūrinių skirtumų kontekstų, nes čia klaidos turi tiesioginių komercinių pasekmių.
Žemo konteksto kultūrose derybos yra linijinės: aptariamas vienas klausimas, pasiekiamas susitarimas, pereinama prie kito. Dokumentas su susitarimais pasirašomas ir laikomas galutinis.
Aukšto konteksto kultūrose derybos gali grįžti prie jau aptartų klausimų, ir tai nesignalizuoja blogos valios – tai yra proceso dalis. Pasirašyta sutartis kai kuriose kultūrose nėra proceso pabaiga, o tik etapas, kuris gali būti peržiūrėtas, jei santykiai pasikeičia.
Kompromisas skirtingose kultūrose reiškia skirtingus dalykus. Anglosaksų kultūroje kompromisas yra teisingas sprendimas, kuriame abi pusės kažko atsisakė. Kai kuriose Azijos kultūrose viešas nuolaidžiavimas gali būti interpretuojamas kaip silpnumas, ir derybos struktūruojamos taip, kad abi pusės galėtų išlaikyti „veidą”.
Praktiniai Žingsniai Prieš Dirbant su Nauja Kultūra
Kultūrinis pasirengimas prieš svarbų susitikimą ar ilgalaikį bendradarbiavimą nereikalauja didelių pastangų, tačiau duoda apčiuopiamų rezultatų.
Prieš pirmą susitikimą su partneriu iš naujos kultūros verta išsiaiškinti tris dalykus: kaip vyksta pasisveikinimas ir kreipimasis, koks yra sprendimų priėmimo procesas ir koks yra požiūris į laiką bei punktualumą. Šie trys aspektai apima didžiąją dalį situacijų, kuriose atsiranda kultūriniai nesusipratimai pirminiuose kontaktuose.
Ilgalaikiam bendradarbiavimui verta investuoti į gilesnį kultūros supratimą. Tai gali būti kultūrinio orientavimo sesija, knyga apie verslo kultūrą konkrečioje šalyje arba pokalbis su žmogumi, kuris ten dirbo. Investuotas laikas paprastai grįžta toje pačioje pirmoje deryboje, kur nekompetencija kultūriniuose niuansuose galėjo kainuoti sandorį.
Kalba ir Kultūra Yra Neatsiejamos
Kalbos mokymasis be kultūrinio konteksto yra kaip žemėlapis be legendos. Galite juo naudotis, tačiau daug informacijos lieka neišnaudota.
Geriausias būdas vienu metu mokytis kalbos ir kultūros yra autentiškas turinys iš tos šalies: filmai, knygos, podkastai, žinios. Jie perteikia ne tik žodyną ir gramatiką, bet ir tai, kaip kalboje atsispindi kultūrinės vertybės, humoras, hierarchijos suvokimas ir santykiai tarp žmonių.
Mokytojas, gyvenęs ar dirbęs toje kultūroje, yra dar vienas vertingas šaltinis. Jis gali paaiškinti ne tik taisykles, bet ir kontekstą, kuriame jos veikia, ir parodyti, kaip kalba vartojama realiose situacijose, o ne tik vadovėlio dialoguose.
