Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame išmanusis telefonas tapo neatsiejama mūsų asmenybės dalimi, jo praradimas prilygsta katastrofai. Tačiau dar didesnį smalsumą, o kartais ir nerimą, kelia galimybė nustatyti įrenginio buvimo vietą tiesiog žinant telefono numerį. Internete gausu reklamų, žadančių parodyti bet kurio žmogaus lokaciją vos per kelias sekundes, tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė ir griežtai reglamentuota įstatymų. Norint suprasti, kaip veikia šios technologijos, būtina atskirti realias technines galimybes nuo kino filmuose matomų mitų bei suvokti ribą, kurioje baigiasi smalsumas ir prasideda asmens privatumo pažeidimas.
Technologiniai sekimo principai: kaip tai veikia iš tikrųjų?
Norint suprasti, kaip nustatoma telefono buvimo vieta, svarbu žinoti, jog egzistuoja keli skirtingi metodai, kuriais įrenginys komunikuoja su išoriniu pasauliu. Ekspertai išskiria tris pagrindines technologijas, kurios leidžia nustatyti lokaciją, tačiau jų tikslumas drastiškai skiriasi.
Pirmasis būdas yra trianguliacija pagal mobiliojo ryšio bokštus. Kiekvienas įjungtas telefonas nuolat palaiko ryšį su artimiausiais operatoriaus bokštais. Matuojant signalo stiprumą ir vėlavimą tarp trijų skirtingų bokštų, galima apytiksliai nustatyti telefono buvimo vietą. Tačiau mieste paklaida gali siekti kelis šimtus metrų, o užmiestyje – net kelis kilometrus. Tai nėra tikslus metodas, kurį matome filmuose.
Antrasis ir populiariausias būdas – GPS (Global Positioning System). Tai palydovinė sistema, kuri leidžia nustatyti koordinates kelių metrų tikslumu. Tačiau tam, kad šis metodas veiktų, telefone turi būti įjungta GPS funkcija ir dažniausiai reikalingas interneto ryšys duomenų perdavimui. Būtent šiuo principu veikia navigacijos programėlės ir pamestų telefonų paieškos sistemos.
Trečiasis metodas remiasi „Wi-Fi“ tinklų žemėlapiais. Telefonas skenuoja aplinkinius „Wi-Fi“ tinklus (net jei prie jų nesijungia) ir lygina jų unikalius identifikatorius su duomenų bazėmis. Tai ypač efektyvu tankiai apgyvendintose vietovėse, kur GPS signalas gali būti blokuojamas pastatų.
Teisinis aspektas: kada sekimas yra legalus?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja itin griežtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris gina asmens privatumą. Telefono numeris ir jo buvimo vieta yra laikomi asmens duomenimis, todėl jų rinkimas ir apdorojimas be sutikimo yra neteisėtas.
Legalūs sekimo atvejai yra griežtai apibrėžti:
- Savo paties įrenginio paieška: Jūs turite pilną teisę naudoti priemones savo pamestam ar pavogtam telefonui surasti.
- Tėvų kontrolė: Tėvai turi teisę žinoti nepilnamečių vaikų buvimo vietą dėl jų saugumo. Tam naudojamos legalios programėlės, tokios kaip „Family Link“.
- Sutikimą davę asmenys: Galima stebėti draugų ar šeimos narių buvimo vietą, jei jie patys aktyvavo šią funkciją savo telefone (pvz., per „Google Maps“ vietos dalijimąsi) ir davė aiškų sutikimą.
- Teisėsaugos institucijos: Policija ir specialiosios tarnybos gali nustatyti telefono buvimo vietą tik turėdamos teismo sankciją arba vykdydamos neatidėliotinus veiksmus tiriant sunkius nusikaltimus.
Svarbu pabrėžti: bandymas sekti sutuoktinį, darbuotoją (be jo žinios darbo metu) ar svetimą asmenį naudojant slaptą programinę įrangą yra nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.
Kaip rasti savo pamestą telefoną?
Jei praradote savo įrenginį, pati efektyviausia priemonė yra operacinėse sistemose integruoti įrankiai. Šios funkcijos veikia tik tuo atveju, jei telefonas yra įjungtas ir turi prieigą prie interneto.
„Android“ įrenginių paieška
Google siūlo paslaugą „Find My Device“. Jei telefone buvote prisijungę prie savo „Google“ paskyros, galite bet kuriame kitame kompiuteryje ar telefone:
- Apsilankyti svetainėje android.com/find.
- Prisijungti su ta pačia „Google“ paskyra.
- Pamatyti tikslią telefono vietą žemėlapyje, priversti jį skambėti (net jei įjungtas tylusis režimas) arba nuotoliniu būdu ištrinti duomenis.
„iPhone“ įrenginių paieška
Apple ekosistema naudoja „Find My“ tinklą, kuris yra itin pažangus. Net jei telefonas yra išjungtas arba neturi interneto ryšio, jis gali siųsti „Bluetooth“ signalus kitiems netoliese esantiems Apple įrenginiams, kurie anonimiškai perduos vietą savininkui.
- Eikite į icloud.com/find.
- Prisijunkite su savo „Apple ID“.
- Pasirinkite įrenginį iš sąrašo. Galite įjungti „Lost Mode“, kuris užrakins telefoną ir ekrane parodys jūsų kontaktinį numerį.
Interneto apgavystės: svetainės, siūlančios rasti telefoną pagal numerį
Interneto paieškos sistemose įvedus užklausą „rasti telefoną pagal numerį“, pasirodo tūkstančiai rezultatų, siūlančių šią paslaugą. Dauguma jų prašo įvesti numerį, parodo gražią animaciją, imituojančią palydovų darbą, ir galiausiai paprašo sumokėti arba įvesti savo duomenis.
Ekspertai įspėja: civiliai asmenys neturi jokios techninės galimybės nustatyti telefono buvimo vietos vien tik pagal numerį. Tokią galimybę turi tik mobiliojo ryšio operatoriai ir teisėsauga. Visos svetainės, kurios už mokestį žada parodyti, kur yra numerio savininkas be jo sutikimo, yra apgavystės (scam). Geriausiu atveju prarasite pinigus, blogiausiu – užkrėsite savo įrenginį kenkėjiška programa arba atiduosite savo mokėjimo kortelės duomenis sukčiams.
Vienintelė išimtis – paslaugos, kurios veikia sutikimo principu. Pavyzdžiui, jūs įvedate numerį, sistema tam žmogui išsiunčia SMS žinutę su nuoroda. Jei žmogus paspaudžia nuorodą ir sutinka pasidalinti vieta, tuomet jūs ją pamatysite. Tai yra legalu, nes gaunamas vartotojo sutikimas.
IMEI kodas ir policijos vaidmuo
Kai telefonas yra pavogtas, vien tik numerio neužtenka, nes vagis dažniausiai iškart išima SIM kortelę. Čia į pagalbą ateina IMEI (International Mobile Equipment Identity) kodas. Tai unikalus įrenginio identifikatorius, kurio pakeisti beveik neįmanoma (nors teoriškai sudėtinga, bet įmanoma).
Net ir pakeitus SIM kortelę, telefonas jungiasi prie tinklo siųsdamas savo IMEI kodą. Operatoriai mato, koks numeris naudojamas konkrečiame telefone su konkrečiu IMEI. Tačiau operatoriai šios informacijos privatiems asmenims neteikia. Norint rasti telefoną pagal IMEI, būtina kreiptis į policiją. Pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, gali kreiptis į operatorius ir gauti informaciją apie tai, ar pavogtas telefonas yra aktyvus tinkle ir kokia apytikslė jo vieta.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Siekdami išsklaidyti abejones, surinkome dažniausiai užduodamus klausimus apie telefonų sekimą ir pateikiame ekspertų atsakymus.
Ar galiu sekti savo žmonos/vyro telefoną be jo žinios?
Ne. Tai yra neteisėta ir pažeidžia asmens teisę į privatumą. Už neteisėtą asmens sekimą renkant informaciją apie privatų gyvenimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Legalus būdas – paprašyti partnerio pasidalinti savo buvimo vieta per „Google Maps“ ar kitą programėlę.
Ar įmanoma rasti telefoną, jei jis yra išjungtas?
Išjungtas telefonas nesiunčia signalų į bokštus, todėl jo tiesiogiai rasti negalima. Tačiau sistema parodys paskutinę fiksuotą vietą prieš išjungiant. Išimtis – naujausi „iPhone“ modeliai (nuo 11 serijos), kurie net ir išjungti kurį laiką gali siųsti silpną „Bluetooth“ signalą, kurį pagauna kiti praeinantys „Apple“ įrenginiai.
Ar atstačius gamyklinius parametrus vis tiek galima rasti telefoną?
Jei telefone buvo aktyvuota apsauga (pvz., „Find My iPhone“ arba „Google“ FRP apsauga), vagis negalės naudotis telefonu neįvedęs jūsų slaptažodžio, net ir po gamyklinių nustatymų atkūrimo. Tačiau jei apsaugos nebuvo, o telefonas visiškai „išvalytas“ ir atsietas nuo paskyros, nuotolinis sekimas per programėles tampa neįmanomas. Tokiu atveju lieka tik IMEI sekimas per policiją.
Ar pagal telefono numerį galiu sužinoti, kam jis priklauso?
Tiesiogiai sužinoti savininko vardo ir pavardės negalima dėl BDAR. Tačiau galima naudoti „Google“ paiešką, patikrinti numerį viešose duomenų bazėse (pvz., rekvizitai.lt, jei tai įmonės numeris) arba naudoti programėles, kurios identifikuoja skambintojus remiantis vartotojų sudarytomis bazėmis (tačiau naudoti jas reikia atsargiai dėl savo paties duomenų saugumo).
Saugumo rekomendacijos ir prevencija
Suvokimas, kaip lengva arba sunku rasti telefoną, turėtų paskatinti mus imtis prevencinių priemonių dar prieš įvykstant nelaimei. Ekspertai pabrėžia, kad 90% sėkmingų telefono paieškų priklauso nuo išankstinio pasiruošimo.
Visų pirma, būtinai aktyvuokite nuotolinės paieškos funkcijas savo įrenginyje („Find My“ arba „Find My Device“) ir įsitikinkite, kad GPS funkcija nėra visiškai išjungta. Antra, naudokite stiprų ekrano užraktą (PIN kodą, piršto atspaudą ar veido atpažinimą) – tai neleis vagiui greitai išjungti mobilaus interneto ar GPS.
Taip pat verta užsirašyti ir saugioje vietoje laikyti savo telefono IMEI kodą (jį galite pamatyti surinkę *#06#). Vagystės atveju šis kodas bus pagrindinis įrankis policijai identifikuoti jūsų turtą. Galiausiai, būkite kritiški internete – venkite įtartinų svetainių, siūlančių stebuklingus sekimo įrankius, nes dažniausiai tai tėra spąstai patikliems vartotojams.
