Senatvės pensijos amžius turėtų būti ramybės, poilsio ir laiko sau laikotarpis, tačiau gyvenimiškos aplinkybės kartais susiklosto visiškai kitaip. Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių tenka praverti teismų duris, o vėliau – susidurti ir su antstoliais. Vyresnio amžiaus asmenims, kurių pagrindinis ar net vienintelis pragyvenimo šaltinis yra valstybės mokama senatvės pensija, žinia apie areštuotą banko sąskaitą ir pradedamus priverstinius išskaičiavimus sukelia didžiulį stresą. Daugelis senjorų išsigąsta, kad praras visas savo pajamas ir neturės už ką nusipirkti maisto, vaistų ar susimokėti už komunalines paslaugas. Teisininkai pabrėžia, kad baimintis prarasti viską nereikėtų – Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai reglamentuoja, kokią dalį pajamų antstolis turi teisę išskaičiuoti iš skolininko.
Teisinė sistema yra sukurta taip, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp kreditoriaus teisės atgauti savo pinigus ir skolininko teisės į minimalų pragyvenimo lygį. Senjorams taikomos išskaitų taisyklės iš esmės nesiskiria nuo tų, kurios taikomos dirbantiems asmenims, tačiau dėl specifinio pajamų šaltinio – pensijos – atsiranda tam tikrų niuansų, kuriuos būtina žinoti. Svarbu suprasti, kad pensija teisiniu požiūriu yra traktuojama kaip pajamos, todėl iš jos skolos gali būti ir yra dengiamos, tačiau antstoliai negali savavališkai nuspręsti, kiek pinigų paimti. Viskas remiasi Civilinio proceso kodekse įtvirtintomis formulėmis, kurios apsaugo pažeidžiamiausius visuomenės narius nuo visiško skurdo.
Pagrindinės taisyklės: kaip vyksta išskaitos iš pensijos
Išskaitų iš pajamų, įskaitant ir senatvės pensiją, tvarką Lietuvoje nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK). Pagrindinis atskaitos taškas, nuo kurio priklauso išskaičiuojama suma, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Būtent nuo to, ar senjoro gaunama pensija yra mažesnė, ar didesnė už MMA atskaičius mokesčius (neto), priklauso antstolių taikomi procentai.
Didžiosios dalies Lietuvos senjorų gaunama senatvės pensija neviršija minimaliosios mėnesinės algos į rankas dydžio. Tokiu atveju įstatymas yra gana palankus skolininkui ir neleidžia atimti didžiosios dalies jo pajamų. Teisininkai primena, kad antstolis pats asmeniškai nesėdi ir kas mėnesį neatlieka pavedimų iš jūsų sąskaitos į savo ar kreditoriaus sąskaitą – šis procesas yra automatizuotas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), todėl labai svarbu žinoti tikslius taikomus procentus ir sekti, ar sistema nesuklydo.
Kiek procentų išskaičiuojama, kai pensija neviršija MMA?
Jeigu senjoro pensija yra mažesnė nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius, antstolis vadovaujasi šiomis taisyklėmis:
- Standartinės skolos: Iš pajamų, neviršijančių MMA, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus (pavyzdžiui, už nesumokėtus komunalinius mokesčius, greituosius kreditus, neapmokėtas ryšio paslaugas) antstolis gali išskaičiuoti 10 procentų. Tai reiškia, kad jeigu jūsų pensija yra 500 eurų, antstolis kas mėnesį išskaičiuos 50 eurų, o 450 eurų liks jūsų pragyvenimui.
- Išimtinės skolos: Yra tam tikrų kategorijų skolų, kurioms taikomi didesni išskaitų tarifai net ir tuo atveju, kai pajamos yra labai mažos. Išieškant išlaikymą (alimentus), atlyginant žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atlyginant žalą, atsiradusią dėl maitintojo gyvybės atėmimo, iš pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuojama 30 procentų.
Kiek procentų išskaičiuojama, kai pensija viršija MMA?
Nors tai pasitaiko rečiau, dalis senjorų dėl didelio darbo stažo ar kitų priedų gauna pensijas, kurios viršija MMA atskaičius mokesčius. Tokiu atveju taikoma dviejų pakopų skaičiavimo sistema, kuri atrodo taip:
- Nuo pensijos dalies, kuri neviršija MMA, išskaičiuojami anksčiau minėti 10 arba 30 procentų, priklausomai nuo skolos rūšies.
- Nuo pensijos dalies, kuri viršija MMA, išskaičiuojama net 50 procentų, nebent įstatymai ar teismas nustato kitokį dydį.
Pavyzdžiui, jeigu MMA į rankas yra 708 eurai, o jūsų gaunama pensija siekia 808 eurus (ir turite įprastą vartojimo kredito skolą). Iš pirmųjų 708 eurų bus išskaičiuota 10 procentų (70,80 Eur). Iš likusių 100 eurų (kurie viršija MMA) bus išskaičiuota 50 procentų (50 Eur). Bendra antstolio išskaičiuota suma per mėnesį sudarys 120,80 Eur.
Skirtingos skolų rūšys ir jų įtaka išskaitoms
Teisininkai akcentuoja, kad įstatymas nevienodai vertina skirtingus kreditorius. Valstybė yra nustačiusi aiškius prioritetus, kieno interesai turi būti ginami pirmiausiai, o kieno – vėliau. Todėl antstolio išskaičiuojama suma iš senjoro pensijos gali priklausyti ir nuo to, kokiai įstaigai ar asmeniui yra susidariusi skola.
Pirmojo ir antrojo prioriteto skolos
Aukščiausią prioritetą turi reikalavimai išieškoti išlaikymą (alimentus). Nors vyresnio amžiaus žmonėms aktualiau ne vaikų išlaikymas, kartais pasitaiko situacijų, kai senjoras turi įsiskolinimų už praeityje nemokėtus alimentus. Antrajam prioritetui priskiriami reikalavimai atlyginti žalą, padarytą sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, taip pat reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Tokioms skoloms dengti numatytas didesnis – 30 procentų – tarifas nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.
Vartojimo kreditai, komunaliniai mokesčiai ir baudos
Dauguma senjorų susiduria su vadinamosiomis standartinėmis skolomis. Tai gali būti neapmokėtos sąskaitos už šildymą, elektrą, atliekų išvežimą. Dažnai pasitaiko ir greitųjų kreditų bendrovių inicijuotų išieškojimų, taip pat nesumokėtų administracinių baudų (pavyzdžiui, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto). Šios skolos yra žemesnio prioriteto. Joms galioja palankiausia senjorui 10 procentų išskaitos taisyklė iš tos pajamų dalies, kuri neviršija minimalios algos. Svarbu pažymėti, kad net jei turite dešimt skirtingų standartinių skolų pas penkis skirtingus antstolius, bendra išskaitoma suma iš pajamų, neviršijančių MMA, vis tiek negali būti didesnė nei 10 procentų.
Ką daryti, jeigu antstolis areštavo visą sąskaitą ir atėmė visą pensiją?
Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria senjorai – staigus visų banko sąskaitoje esančių pinigų įšaldymas. Asmuo nueina prie bankomato ar į banko padalinį išsigryninti savo pensijos ir sužino, kad sąskaita blokuota, o visi gauti pinigai nuskaičiuoti. Taip nutinka ne todėl, kad antstolis piktybiškai pažeidė įstatymus, o dėl informacijos trūkumo sistemoje.
Informacinė sistema PLAIS mato tik tai, kad į skolininko sąskaitą įplaukė tam tikra pinigų suma, tačiau sistema automatiškai neatpažįsta, ar tai yra atlyginimas, senatvės pensija, ar kokios nors kitos įplaukos. Jeigu antstolis nežino jūsų pajamų kilmės, sistema gali areštuoti visus pinigus. Kad taip nenutiktų, būtina atlikti kelis svarbius žingsnius:
- Nedelsiant susisiekti su antstoliu: Gavus pranešimą apie pradėtą išieškojimą arba pamačius, kad sąskaita areštuota, nereikia slėptis. Pirmasis žingsnis – paskambinti arba nuvykti į antstolio kontorą.
- Pateikti pažymas apie gaunamas pajamas: Antstoliui reikia pateikti rašytinį prašymą nustatyti laisvai disponuojamą sumą (LDS) ir pridėti banko sąskaitos išrašą bei „Sodros“ pažymą, įrodančią, kad į šią sąskaitą pervedama tik senatvės pensija.
- Prašyti grąžinti permoką: Jeigu antstolis jau spėjo nuskaičiuoti visą jūsų pensiją, prašyme turite nurodyti, kad buvo nuskaičiuotos lėšos, iš kurių išskaitos turi būti ribojamos (arba draudžiamos), ir pareikalauti grąžinti neteisėtai išskaičiuotą dalį. Pagal įstatymus antstolis privalo tai padaryti.
Neliečiamos pajamos: ko antstolis negali paimti?
Teisininkai atkreipia senjorų dėmesį į tai, kad egzistuoja tam tikros išmokos, iš kurių išskaičiuoti skolas yra griežtai draudžiama, nepriklausomai nuo to, koks yra skolos dydis ar rūšis. Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, išskaitos negali būti daromos iš šių pajamų:
- Tikslinių kompensacijų, skiriamų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms atlyginti. Jeigu senjorui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis ir valstybė moka už tai pinigus, šie pinigai privalo likti neliečiami.
- Kompensacinių išmokų už žalą, padarytą asmens sveikatai.
- Pašalpų, kurias moka valstybė ar savivaldybės dėl socialinės paramos (pavyzdžiui, šildymo kompensacijos, vienkartinės išmokos skurdo atveju).
- Laidojimo pašalpų.
Jeigu matote, kad antstolis palietė būtent šias išmokas, nedelsiant privalote raštu informuoti antstolio kontorą ir pateikti šių įplaukų kilmę patvirtinančius dokumentus. Be šių dokumentų antstolis tiesiog nematys, kad tai yra neliečiamos lėšos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie antstolių išskaitas iš pensijos
Ar antstolis gali ateiti į namus ir atimti grynuosius pinigus, kuriuos man į namus atneša laiškininkas?
Antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į grynuosius pinigus, tačiau praktikoje tai daroma itin retai. Be to, net ir radęs grynųjų pinigų ar nukreipęs išieškojimą per pensiją pristatantį pašto darbuotoją, antstolis privalo laikytis tų pačių anksčiau aprašytų CPK taisyklių – jis negali atimti visos pensijos. Jums vis tiek turi likti įstatymo garantuota pragyvenimo lėšų dalis (paprastai 90 procentų nuo sumos, neviršijančios MMA).
Ar galiu prašyti antstolio dar labiau sumažinti išskaitų procentą, jeigu man neužtenka pinigų vaistams?
Teisiškai pats antstolis neturi diskrecijos (savarankiškos teisės) savo noru sumažinti įstatyme numatytų 10 ar 30 procentų išskaitų dydžio, nebent kreditorius sutinka su tokiu prašymu. Jeigu jūsų padėtis itin sunki, galite bandyti kreiptis tiesiai į kreditorių (įmonę ar asmenį, kuriam esate skolingi) ir prašyti, kad jie leistų antstoliui išskaičiuoti mažesnę sumą. Kitu atveju įstatyme nustatyti minimalūs procentai lieka galioti.
Ar mano skolos po mano mirties pereis vaikams ir anūkams?
Šis klausimas ypatingai neramina daugelį senjorų. Skolos paveldėjimo atveju pereina įpėdiniams tik tuo atveju, jeigu jie priima jūsų palikimą. Jeigu asmuo neturi jokio turto ir palieka tik skolas, vaikai gali tiesiog atsisakyti priimti palikimą – tokiu atveju jokių skolų mokėti jiems nereikės. Jeigu turto yra (pavyzdžiui, butas), vaikai gali priimti palikimą pagal turto apyrašą, kas reiškia, kad už jūsų skolas jie atsakys tik tuo paveldėtu turtu, o ne savo asmeniniais pinigais.
Kas nutiks, jeigu senatvės pensijos išmokos kiekvienais metais didės (indeksuosis)?
Augant pensijai, natūraliai augs ir nominali išskaičiuojama suma, tačiau procentas išliks tas pats. Pavyzdžiui, jeigu išskaitoma 10 procentų, o jūsų pensija pakilo nuo 500 iki 550 eurų, antstolis vietoje 50 eurų išskaičiuos 55 eurus. Svarbu tik sekti, ar padidėjusi pensija neperkopia tų metų minimaliosios mėnesinės algos į rankas ribos, nes tuomet gali įsijungti 50 procentų išskaitos taisyklė sumai, viršijančiai MMA.
Nemokama teisinė pagalba ir tolesni žingsniai senjorams
Susidūrus su antstoliais, viena didžiausių klaidų yra pasyvumas ir problemos ignoravimas. Senjorai dažnai gėdijasi savo finansinės padėties, nenori apkrauti vaikų ar artimųjų savo bėdomis, todėl kenčia tyliai, kol antstoliai toliau vykdo išieškojimo procedūras. Teisininkai rekomenduoja imtis aktyvių veiksmų ir pasinaudoti valstybės teikiamomis pagalbos priemonėmis, kurios dažnu atveju yra visiškai nemokamos.
Pirmasis žingsnis, kurį gali žengti įsiskolinimų turintis senjoras, yra kreipimasis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos. Kiekviena savivaldybė turi specialistus, kurie nemokamai pakonsultuos, padės surašyti prašymus antstoliams dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo ir paaiškins jūsų teises. Tam nereikia turėti didelių pajamų – atvirkščiai, pirminė teisinė pagalba skirta visiems, nevertinant asmens turto ir pajamų lygio. Konsultacijos metu savivaldybės teisininkas padės suprasti, ar antstolio veiksmai yra teisėti, ir patars, kaip bendrauti su išieškotojais.
Tuo atveju, jeigu skolos yra milžiniškos ir atsirado dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (pavyzdžiui, laidavus už vaikų paskolas ar ilgai sunkiai sirgus), verta pasidomėti fizinių asmenų bankroto procedūra. Nors ši procedūra gali atrodyti sudėtinga, ji yra reali išeitis asmenims, kurių įsiskolinimai viršija 25 MMA dydžių sumą ir kurie nebegali šių skolų grąžinti. Bankroto procesas trunka kelerius metus, tačiau jo pabaigoje sąžiningo asmens nepadengtos skolos yra nurašomos, ir žmogus gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą, ramiai gaudamas visą savo senatvės pensiją.
Galų gale, komunikacija su antstoliu turi vykti tik raštu. Užtenka paprasto laisvos formos prašymo, išsiųsto registruotu laišku arba elektroniniu paštu (jeigu turite galimybę juo naudotis arba jums gali padėti artimieji). Visada saugokite visus banko išrašus ir „Sodros“ pažymas, nes jie yra jūsų pagrindinis ginklas įrodant pajamų kilmę. Įstatymai Lietuvoje suteikia pakankamai įrankių apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, tereikia žinoti savo teises ir nebijoti jomis pasinaudoti sprendžiant iškilusias finansines problemas.
