Netikėta liga gali sujaukti ne tik asmeninius bei profesinius planus, bet ir sukelti nemažai finansinio nerimo. Dažnas darbuotojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus ar patyręs traumą, pirmiausia susimąsto ne tik apie gydymą, bet ir apie tai, kaip tai paveiks mėnesio pajamas. Nedarbingumo sistema Lietuvoje yra gana aiškiai reglamentuota, tačiau joje gausu niuansų, kurie nulemia, kokią sumą galiausiai pamatysite savo banko sąskaitoje. Nuo ligos stažo reikalavimų iki skirtingų mokėtojų už pirmąsias dienas – kiekviena detalė svarbi. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime visą procesą: nuo vizito pas gydytoją iki pinigų įskaitymo, paaiškindami sudėtingas skaičiavimo formules paprasta ir suprantama kalba.
Pirmieji žingsniai susirgus: ką būtina atlikti nedelsiant
Kad gautumėte ligos išmoką, vien fakto, kad sergate, neužtenka – būtina laikytis oficialių procedūrų. Viskas prasideda nuo kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą. Lietuvoje galioja tvarka, kad nedarbingumo pažymėjimai (liaudiškai vadinami „biuleteniais“) išduodami tik elektroniniu būdu per Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS).
Svarbiausi veiksmai, kuriuos turite atlikti:
- Kreipkitės į gydytoją tą pačią dieną. Nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas nuo kreipimosi dienos. Atgaline data jis gali būti išduotas tik išimtiniais atvejais ir ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, sprendžiant Gydytojų konsultacinei komisijai.
- Informuokite darbdavį. Nors darbdavys „Sodros“ sistemoje matys, kad jums išduotas nedarbingumas, profesinė etika ir įmonės vidaus taisyklės reikalauja informuoti vadovą apie savo nebuvimą kuo skubiau.
- Pateikite prašymą „Sodrai“. Tai vienas dažniausiai pamirštamų žingsnių. Kad gautumėte išmoką, turite būti pateikę neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti. Jei tai padarėte anksčiau per asmeninę „Sodros“ paskyrą, pakartotinai to daryti nereikia.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Ne visi dirbantys asmenys automatiškai gauna išmokas susirgus. Pagrindinis kriterijus yra ligos socialinio draudimo stažas. Kad įgytumėte teisę į išmoką, turite atitikti šiuos reikalavimus:
- Turėti ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių iki ligos pradžios.
- Arba turėti ne mažesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Tai reiškia, kad jei tik pradėjote dirbti savo pirmajame darbe ir susirgote po dviejų savaičių, „Sodros“ išmoka jums gali nepriklausyti, nebent turite stažo iš ankstesnių darboviečių per minėtą laikotarpį. Svarbu paminėti, kad tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, asmenims iki 26 metų, kurie tik baigė studijas) taikomos išimtys.
Ligos išmokos mokėjimo tvarka: kas moka už pirmas dienas?
Lietuvoje ligos išmokos mokėjimas yra padalintas tarp darbdavio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“). Šis pasidalijimas yra esminis suprantant, kodėl už trumpą ligą gaunama suma gali skirtis nuo ilgo sirgimo.
Darbdavio atsakomybė (pirmosios dvi dienos)
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Čia atsiranda tam tikras lankstumas, priklausantis nuo įmonės politikos:
- Įstatymas numato, kad darbdavys privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
- Tačiau darbdavys turi teisę mokėti ir daugiau – net iki 100 proc. atlyginimo. Daugelis socialiai atsakingų įmonių savo vidaus taisyklėse numato didesnį procentą (pvz., 80–100 proc.), kad darbuotojai nebijotų sirgti ir neitų į darbą platinti infekcijų.
„Sodros“ mokama dalis (nuo trečiosios dienos)
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Čia taisyklės yra griežtai fiksuotos ir vienodos visiems, nepriklausomai nuo įmonės, kurioje dirbate. „Sodra“ moka ligos išmoką už darbo dienas pagal kalendorių (taikant 5 darbo dienų savaitę), o jos dydis siekia 62,06 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kaip tiksliai apskaičiuojamas nedarbingumo dydis?
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad išmoka skaičiuojama nuo paskutinio mėnesio atlyginimo. Iš tiesų skaičiavimo mechanizmas yra sudėtingesnis ir remiasi praeities duomenimis.
Kompensuojamojo uždarbio nustatymas
Jūsų ligos išmoka priklauso nuo to, kiek pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos, gavote per konkretų laikotarpį. Šis laikotarpis yra trys mėnesiai, buvę prieš vieną mėnesį iki ligos atsiradimo mėnesio.
Pavyzdžiui, jei susirgote spalio mėnesį, jūsų kompensuojamasis uždarbis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (rugsėjis praleidžiamas). Visos per tuos tris mėnesius gautos pajamos sudedamos ir padalinamos iš to laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Taip gaunamas jūsų vienos dienos vidutinis kompensuojamasis uždarbis.
Minimalios ir maksimalios ribos („Grindys“ ir „Lubos“)
Svarbu žinoti, kad egzistuoja išmokų ribos:
- Maksimali riba: Kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį. Jei uždirbate labai daug, jūsų ligos išmoka bus apribota šia „lubų“ suma.
- Minimali riba: Išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies VDU. Tai apsaugo mažiausias pajamas gaunančius darbuotojus.
Slaugant šeimos narį: ar skiriasi išmokos dydis?
Jei nedarbingumo pažymėjimas imamas ne dėl asmeninės ligos, o sergančiam vaikui ar kitam šeimos nariui slaugyti, mokėjimo tvarka ir dydžiai skiriasi.
Slaugant šeimos narį, išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“. Darbdavys šiuo atveju nemoka nieko. Išmokos dydis yra šiek tiek didesnis nei sergant pačiam – jis sudaro 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau yra laiko apribojimų:
- Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (tam tikrais sunkiais atvejais – ilgiau).
- Slaugant suaugusį šeimos narį (pvz., sutuoktinį ar tėvus), išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Mokesčiai nuo ligos išmokos: kiek realiai gausite „į rankas“
Svarbu suprasti, kad 62,06 proc. (arba 65,94 proc. slaugos atveju) yra skaičiuojami nuo priskaičiuoto atlyginimo („ant popieriaus“). Ligos išmoka taip pat yra apmokestinama, tačiau mokesčiai skiriasi nuo tų, kuriuos mokate nuo darbo užmokesčio.
Nuo priskaičiuotos ligos išmokos nuskaičiuojama:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM): 15 proc.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD): 6 proc.
„Sodros“ įmokos (VSD) nuo ligos išmokos nėra skaičiuojamos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jei ligos metu darbuotojui taikomas NPD, jis gali būti pritaikytas ir ligos išmokai, tačiau dažniausiai NPD perskaičiuojamas metams pasibaigus, deklaruojant pajamas. Todėl gavus išmoką „į rankas“, ji gali pasirodyti mažesnė nei tikėtasi, nes NPD dažnai pritaikomas tik darbo užmokesčiui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie nedarbingumą
Ar man bus sumokėta už savaitgalio dienas, jei sirgau visą savaitę?
„Sodra“ ligos išmoką moka tik už darbo dienas (pagal 5 dienų darbo savaitę). Jei sirgote nuo pirmadienio iki sekmadienio, „Sodra“ apmokės dienas nuo trečiadienio iki penktadienio. Už šeštadienį ir sekmadienį išmoka nėra mokama, nebent slaugote sergantį vaiką – tokiu atveju apmokamos ir nedarbo dienos.
Ar galiu dirbti nuotoliniu būdu, kol turiu nedarbingumą?
Griežtai ne. Nedarbingumo metu dirbti ir gauti darbo užmokestį yra draudžiama. Jei „Sodra“ nustatys, kad ligos metu dirbote ir gavote pajamas, prarasite teisę į ligos išmoką, o jau išmokėtą sumą teks grąžinti. Tai laikoma elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu.
Kada gausiu pinigus už ligos laikotarpį?
Ligos išmoka paprastai pervedama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Dažniausiai tai įvyksta greičiau, tačiau terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis (arba jo dalis) ir darbdavys pateikia pranešimą (NP-SD) „Sodrai“.
Kas nutinka, jei susergu atostogų metu?
Jei susirgote kasmetinių atostogų metu ir turite nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos yra pertraukiamos. Nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitą laiką arba pratęsiamos iškart po ligos pabaigos (sutarus su darbdaviu). Už ligos laikotarpį mokama įprasta ligos išmoka.
Ar gausiu išmoką, jei buvau atleistas iš darbo ligos metu?
Taip. Jei turėjote reikalaujamą stažą ir susirgote dar būdamas dirbančiuoju, ligos išmoka mokama ir po atleidimo iš darbo, bet ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas po darbo sutarties nutraukimo, jei liga prasidėjo darbo santykių metu.
Kaip savarankiškai pasitikrinti informaciją „Sodros“ sistemoje
Norint išvengti netikėtumų ir tiksliai žinoti, kokia suma jums priklauso, geriausia naudotis oficialiais įrankiais. Prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams (EDAS), galite matyti visus išduotus nedarbingumo pažymėjimus, jų statusą bei prognozuojamą išmokos dydį.
Sistemoje taip pat galite suformuoti suvestinę apie savo ligos socialinio draudimo stažą. Tai ypač aktualu tiems, kurie dažnai keitė darbus arba turėjo pertraukų karjeroje. Prieš planuojant ilgesnį gydymą (pavyzdžiui, operaciją), visada rekomenduojama pasitikrinti, ar jūsų stažas yra pakankamas išmokai gauti, ir įsitikinti, kad visi duomenys apie jūsų pajamas yra teisingai pateikti darbdavių. Technologijų dėka šiandien visą nedarbingumo istoriją ir mokėjimų detales galima stebėti realiuoju laiku, nepaliekant vietos spėlionėms.
