Šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje privatumas tampa vis didesne prabanga, o kiekvienas mūsų paspaudimas, aplankytas puslapis ar atlikta paieška palieka pėdsaką. Daugelis interneto vartotojų nė nesusimąsto, kad jų kompiuteris ar išmanusis telefonas turi unikalų identifikatorių, vadinamą IP adresu, kuris veikia tarsi skaitmeninis namų adresas. Būtent šis adresas leidžia interneto paslaugų teikėjams, reklamos užsakovams, vyriausybinėms institucijoms ir net programišiams stebėti jūsų veiklą, nustatyti jūsų fizinę buvimo vietą ir rinkti duomenis apie jūsų įpročius. Noras pakeisti IP adresą ir naršyti anonimiškai dažniausiai kyla ne dėl noro nuslėpti kažką neteisėto, bet siekiant apsaugoti savo asmeninius duomenis, išvengti įkyrios tikslinės reklamos arba pasiekti turinį, kuris yra apribotas tam tikrame geografiniame regione.
Kas yra IP adresas ir kodėl jis atskleidžia jūsų tapatybę?
IP (Internet Protocol) adresas yra unikalus skaičių derinys, priskiriamas kiekvienam įrenginiui, prijungtam prie kompiuterių tinklo. Jį galima palyginti su jūsų namų pašto adresu – norint, kad duomenų paketai (pavyzdžiui, užkraunama svetainė ar gautas el. laiškas) pasiektų būtent jūsų kompiuterį, tinklas turi žinoti, kur tuos duomenis siųsti.
Egzistuoja du pagrindiniai IP adresų tipai, apie kuriuos turėtumėte žinoti:
- Vidinis (privatus) IP adresas: Tai adresas, kurį maršrutizatorius priskiria jūsų įrenginiams namų tinkle. Jis naudojamas tik komunikacijai tarp jūsų spausdintuvo, telefono ir kompiuterio namuose.
- Išorinis (viešas) IP adresas: Tai adresas, kurį jūsų interneto paslaugų teikėjas (IPT) priskiria jūsų maršrutizatoriui. Būtent šį adresą mato visas pasaulis, kai naršote internete.
Problema slypi tame, kad jūsų viešas IP adresas yra tiesiogiai susietas su jūsų interneto paslaugų teikėjo sutartimi. Tai reiškia, kad IPT tiksliai žino, kas tuo metu naudojosi konkrečiu IP adresu. Be to, svetainės, kurias lankote, mato šį adresą ir gali nustatyti jūsų miestą, šalį bei IPT pavadinimą. Norint tapti anonimišku, būtina pakeisti būtent šį, viešąjį IP adresą.
Efektyviausias būdas: VPN (Virtualus privatus tinklas)
VPN, arba virtualus privatus tinklas, yra pats patikimiausias ir saugiausias būdas pakeisti savo IP adresą bei užšifruoti interneto srautą. Naudojantis VPN, jūsų interneto ryšys nėra tiesiogiai nukreipiamas į lankomą svetainę. Vietoje to, jis pirmiausia keliauja per VPN paslaugų teikėjo serverį.
Kaip veikia VPN technologija?
Kai įjungiate VPN programėlę savo kompiuteryje ar telefone, sukuriamas saugus, šifruotas tunelis tarp jūsų įrenginio ir VPN serverio. Visi jūsų siunčiami ir gaunami duomenys keliauja šiuo tuneliu. Svetainės, kuriose lankotės, nebemato jūsų tikrojo IP adreso; jos mato tik VPN serverio IP adresą. Jei jūs esate Lietuvoje, bet prisijungiate prie VPN serverio Vokietijoje, visas internetas manys, kad jūs fiziškai esate Vokietijoje.
VPN privalumai:
- Duomenų šifravimas: Net jei programišius perimtų jūsų duomenis (pvz., naudojantis viešuoju Wi-Fi), jis matytų tik beprasmį kodą, nes duomenys yra užšifruoti karinio lygio standartais (pvz., AES-256).
- Geografinių ribojimų apėjimas: Galite pasiekti turinį, kuris prieinamas tik tam tikrose šalyse (pvz., JAV „Netflix“ biblioteką ar BBC naujienas).
- Privatumas nuo IPT: Jūsų interneto tiekėjas matys tik tai, kad esate prisijungę prie VPN, bet nematys, kokias svetaines lankote.
Proxy serveriai: greitas, bet mažiau saugus sprendimas
Kitas populiarus būdas pakeisti IP adresą yra „Proxy“ (tarpinių) serverių naudojimas. Nors jie veikia panašiu principu kaip ir VPN – srautas nukreipiamas per tarpinį serverį – tarp jų yra esminių skirtumų, susijusių su saugumu.
Proxy serveris veikia kaip tarpininkas. Kai siunčiate užklausą atidaryti puslapį, ji pirmiausia keliauja į tarpinį serverį, kuris persiunčia užklausą svetainei. Svetainė atsako tarpiniam serveriui, o šis perduoda informaciją jums. Svetainė mato tik tarpinio serverio IP.
Pagrindiniai trūkumai lyginant su VPN:
- Nėra šifravimo: Dauguma proxy serverių (ypač HTTP proxy) nešifruoja jūsų srauto. Tai reiškia, kad jūsų IPT vis tiek gali matyti, ką darote, o slaptažodžiai gali būti pažeidžiami.
- Veikia tik naršyklėje: VPN apsaugo visą įrenginio srautą (įskaitant žaidimus, atnaujinimus, fonines programas), o proxy dažniausiai konfigūruojamas tik konkrečiai programai ar naršyklei.
- Nepatikimumas: Daugelis nemokamų proxy serverių yra lėti, nestabilūs ir gali patys rinkti jūsų duomenis.
Proxy serveriai yra naudingi, jei reikia greitai apeiti paprastą regioninį blokavimą ir nereikalaujama aukšto lygio saugumo, tačiau jie netinka bankinėms operacijoms ar konfidencialių duomenų siuntimui.
Tor naršyklė: maksimalus anonimiškumas
Jei jūsų tikslas yra maksimalus įmanomas anonimiškumas ir esate pasiruošę paaukoti interneto greitį, „Tor“ (The Onion Router) naršyklė yra geriausias pasirinkimas. Tai nemokama, atviro kodo programinė įranga, kuri nukreipia jūsų interneto srautą per pasaulinį savanorių serverių tinklą.
Tor veikimo principas primena svogūną (iš čia ir pavadinimas). Jūsų duomenys yra užšifruojami keliais sluoksniais ir siunčiami per atsitiktinai parinktą grandinę, susidedančią iš mažiausiai trijų mazgų (serverių):
- Įėjimo mazgas: Žino jūsų IP, bet nežino, kur keliauja duomenys.
- Vidurinis mazgas: Žino tik iš kur atėjo duomenys ir kur juos siųsti toliau, bet nemato nei jūsų, nei galutinio tikslo.
- Išėjimo mazgas: Iššifruoja paskutinį sluoksnį ir siunčia duomenis į galutinę svetainę. Svetainė mato tik išėjimo mazgo IP.
Nors „Tor“ suteikia itin aukštą privatumo lygį ir leidžia pasiekti „Dark Web“ (.onion svetaines), naršymas yra žymiai lėtesnis dėl daugkartinio duomenų persiuntimo per skirtingus pasaulio kraštus. Be to, kai kurios svetainės blokuoja srautą iš žinomų „Tor“ išėjimo mazgų.
Paprastesni būdai pakeisti IP adresą
Jei nenorite naudoti papildomos programinės įrangos, yra keletas paprastesnių, nors ir mažiau efektyvių būdų pakeisti savo viešąjį IP adresą, priklausomai nuo jūsų situacijos.
Maršrutizatoriaus perkrovimas
Daugelis interneto tiekėjų naudoja dinaminius IP adresus. Tai reiškia, kad jūsų IP adresas nėra „pririštas“ prie jūsų visam laikui. Išjungus maršrutizatorių (modemą) iš elektros lizdo ir palaukus tam tikrą laiką (nuo kelių minučių iki kelių valandų), IPT sistema gali priskirti jums naują IP adresą, kai vėl prisijungsite. Tai neveiks, jei turite užsisakę statinį (pastovų) IP adresą.
Mobiliojo interneto naudojimas
Išmanieji telefonai, naudojantys mobiliuosius duomenis, turi kitokį IP adresą nei jūsų namų Wi-Fi tinklas. Greičiausias būdas pakeisti IP telefoną naudojant mobilųjį ryšį – trumpam įjungti ir išjungti lėktuvo režimą („Airplane Mode“). Kiekvieną kartą, kai telefonas iš naujo prisijungia prie operatoriaus bokšto, jam dažniausiai priskiriamas naujas IP adresas.
Viešasis Wi-Fi
Fiziškai pakeitus vietą ir prisijungus prie kavinės, bibliotekos ar oro uosto Wi-Fi tinklo, jūsų IP adresas pasikeis į tos įstaigos tinklo adresą. Tačiau atminkite, kad viešieji tinklai yra itin nesaugūs – juose lengva perimti duomenis, todėl tokiu atveju rekomenduojama vis tiek naudoti VPN.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar „Incognito“ (privatus) naršyklės režimas paslepia mano IP adresą?
Ne. Tai yra vienas didžiausių mitų. „Incognito“ režimas tik užtikrina, kad naršyklė neišsaugos jūsų naršymo istorijos, slapukų (cookies) ir įvestų duomenų jūsų kompiuteryje. Jūsų interneto tiekėjas, lankomos svetainės ir tinklo administratorius vis tiek mato jūsų IP adresą ir visą veiklą.
Ar legalu keisti savo IP adresą?
Taip, daugumoje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, IP adreso keitimas naudojant VPN ar kitas priemones yra visiškai legalus. Svarbu tai, ką darote pakeitę IP adresą. Jei naudojate anonimiškumą nusikalstamai veiklai vykdyti, tai vis tiek yra neteisėta, nepriklausomai nuo naudojamų įrankių.
Ar IP keitimas sulėtins mano internetą?
Naudojant VPN arba „Tor“, interneto greitis dažniausiai šiek tiek sumažėja. VPN atveju, greičio kritimas priklauso nuo serverio atstumo ir apkrovos (gerų tiekėjų atveju jis beveik nejuntamas). Naudojant „Tor“, greitis krenta drastiškai dėl sudėtingo maršrutizavimo. Proxy serverių greitis labai svyruoja.
Kuo skiriasi mokamas VPN nuo nemokamo?
Nemokami VPN dažniausiai turi ribotą duomenų kiekį, mažiau serverių ir lėtesnį greitį. Svarbiausia – daugelis nemokamų VPN paslaugų išlaiko save rinkdamos ir parduodamos vartotojų duomenis trečiosioms šalims, kas prieštarauja pačiai privatumo idėjai. Mokami VPN paprastai laikosi griežtos „no-logs“ (duomenų neregistravimo) politikos.
Saugumo spragos, apie kurias dažnai pamirštama
Vien tik IP adreso pakeitimas negarantuoja visiško anonimiškumo. Šiuolaikinės sekimo technologijos yra pažengusios toliau nei paprastas IP fiksavimas. Net ir naudojant geriausią VPN, jūsų tapatybė gali būti atskleista per kitus kanalus, todėl būtina atkreipti dėmesį į keletą papildomų techninių niuansų.
Viena iš dažniausių problemų yra DNS (Domain Name System) nutekėjimas. Net jei jūsų srautas yra nukreipiamas per VPN, jūsų kompiuteris vis tiek gali siųsti užklausas apie svetainių adresus per jūsų interneto tiekėjo DNS serverius. Tai atskleidžia, kokias svetaines lankote, net jei pats turinys yra užšifruotas. Patikimi VPN tiekėjai turi integruotą apsaugą nuo DNS nutekėjimo, tačiau visada verta tai patikrinti specialiose svetainėse (pvz., dnsleaktest.com).
Kita grėsmė yra WebRTC (Web Real-Time Communication) technologija, integruota į daugumą modernių naršyklių. Ji leidžia vykdyti balso ir vaizdo pokalbius tiesiogiai naršyklėje, tačiau kartais gali netyčia atskleisti jūsų tikrąjį IP adresą, net ir naudojant VPN. Norint to išvengti, rekomenduojama naršyklės nustatymuose išjungti WebRTC arba naudoti specialius plėtinius, blokuojančius šią funkciją.
Galiausiai, nereikėtų pamiršti apie „naršyklės pirštų atspaudus“ (browser fingerprinting). Svetainės gali rinkti informaciją apie jūsų operacinę sistemą, ekrano rezoliuciją, įdiegtus šriftus, laiko juostą ir baterijos lygį. Visa ši informacija sukuria unikalų profilį, kuris leidžia identifikuoti vartotoją be jokių slapukų ar IP adreso. Kovoti su tuo padeda privatumui skirtos naršyklės (kaip „Brave“ ar „Firefox“ su griežtais nustatymais) bei reguliarus slapukų ir talpyklos valymas.
