Kai šeimoje netikėtai suserga vaikas, tėvams tenka susidurti ne tik su natūraliu nerimu dėl atžalos sveikatos, bet ir su įvairiais organizaciniais bei finansiniais iššūkiais. Dažniausiai vienas iš tėvų turi laikinai atsitraukti nuo profesinių pareigų ir likti namuose, kad galėtų užtikrinti tinkamą sergančiojo priežiūrą. Tokiose situacijose valstybė suteikia finansinę pagalvę – ligos išmoką už vaiko slaugą. Vis dėlto, socialinio draudimo sistemos taisyklės, procentų skaičiavimai ir išmokų ribojimai gali atrodyti painūs, ypač kai su tuo susiduriama pirmą kartą. Norint išvengti nemalonių staigmenų, sumažėjusio šeimos biudžeto ir bereikalingo streso, būtina iš anksto žinoti, kam tiksliai priklauso ši išmoka, kokio dydžio kompensacijos galima tikėtis ir kokios sąlygos taikomos jos mokėjimui.
Kam priklauso ligos išmoka slaugant sergantį vaiką?
Lietuvoje ligos išmoka už sergančio vaiko slaugą yra mokama tiems asmenims, kurie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad pretenduoti į šią finansinę pagalbą gali dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai bei savarankiškai dirbantys asmenys, kurie tvarkingai moka socialinio draudimo įmokas. Svarbu pabrėžti, kad teisę į slaugos išmoką turi ne tik biologiniai tėvai.
Pagal galiojančius teisės aktus, išmoką gali gauti šie asmenys:
- Motina arba tėvas.
- Įmotė arba įtėvis.
- Vaiko globėjas, kuriam oficialiai nustatyta vaiko globa.
- Budintis globotojas, prižiūrintis vaiką.
- Dirbantys seneliai, tačiau jiems išmoka priklauso tik tam tikromis specifinėmis sąlygomis.
Dirbantys seneliai gali gauti ligos išmoką už anūko slaugą tik tuo atveju, jeigu abiem tėvams (arba turimam vienam iš tėvų) yra nustatytas laikinas nedarbingumas, jie patys guli ligoninėje, arba jeigu tėvai dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių negali prižiūrėti sergančio vaiko. Visais kitais standartiniais atvejais, kai tėvai tiesiog dirba ir yra sveiki, seneliams nedarbingumo pažymėjimas ir slaugos išmoka nėra skiriama.
Būtinasis ligos socialinio draudimo stažas
Vien tai, kad asmuo šiuo metu dirba, dar negarantuoja teisės į ligos išmoką. Valstybinio socialinio draudimo fondas taiko griežtą taisyklę dėl minimalaus sukaupto stažo. Norint gauti išmoką už vaiko slaugą, būtina atitikti vieną iš šių reikalavimų:
- Turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių iki pirmosios vaiko slaugos dienos.
- Turėti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Jeigu asmuo ką tik pradėjo dirbti savo pirmąjį darbą ir vaikas susirgo anksčiau nei praėjo trys mėnesiai, išmoka jam nepriklausys. Tačiau išimtys taikomos tiems tėvams, kurie neseniai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų. Vaiko priežiūros atostogų laikas yra įskaičiuojamas į ligos socialinio draudimo stažą, todėl net ir susirgus vaikui pirmąją grįžimo į darbą savaitę, tėvai turi teisę į slaugos išmoką, neprarasdami socialinių garantijų.
Kiek procentų atlyginimo moka už vaiko slaugą?
Vienas iš labiausiai tėvams rūpimų klausimų yra finansinis: kokio dydžio išmoka pasieks jų banko sąskaitą. Skirtingai nei pačiam darbuotojui susirgus, kai pirmąsias dvi dienas apmoka darbdavys, vaiko slaugos atveju visą išmoką nuo pat pirmos dienos moka valstybė. Tai labai svarbus niuansas, reiškiantis, kad darbdavys prie šios išmokos finansiškai neprisideda jokiais procentais.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 procento nuo asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vieną kalendorinį mėnesį iki vaiko susirgimo. Nors 65,94 procento iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip didelis praradimas, svarbu atsiminti, kad šis procentas skaičiuojamas nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (bruto).
Realioje situacijoje, po to, kai nuo priskaičiuotos sumos atskaitomas gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka, tėvams išmokama suma „į rankas“ (neto) dažniausiai sudaro apie 85 procentus jų įprastai gaunamo grynojo atlyginimo. Taigi, finansinis praradimas yra, tačiau jis nėra toks drastiškas, kaip galėtų pasirodyti girdint tik bazinį procentą.
Taip pat būtina atsižvelgti į valstybės nustatytas „grindis“ ir „lubas“:
- Minimali išmoka: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį. Tai apsaugo mažiausias pajamas gaunančius asmenis.
- Maksimali išmoka: Yra nustatyta ir viršutinė riba. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. Jeigu tėvų atlyginimas yra itin didelis, išmoka bus skaičiuojama tik iki šios nustatytos ribos, todėl aukštas pajamas gaunantys asmenys slaugos metu pajus žymesnį pajamų sumažėjimą.
Kiek laiko mokama išmoka už vaiko slaugą?
Ligos išmokos mokėjimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės sudėtingumo ir to, kur atliekamas gydymas – namuose ar stacionare (ligoninėje). Valstybė yra numačiusi skirtingus terminus, kad užtikrintų adekvačią pagalbą sunkesniais atvejais.
Pagrindiniai išmokų mokėjimo terminai yra šie:
- Vaikai iki 14 metų amžiaus: Slaugant sergantį vaiką namuose ar ambulatoriškai, išmoka paprastai mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieno susirgimo atveju.
- Vaikai stacionare (iki 7 metų): Jeigu vaikas, kuriam dar nėra 7 metų, guli ligoninėje, ir tėvams tenka jį slaugyti stacionare ar medicininės reabilitacijos įstaigoje, išmoka gali būti mokama iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
- Sunkios ir onkologinės ligos: Slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį onkologine liga arba liga, įtraukta į oficialų sunkių ligų sąrašą, išmoka mokama kur kas ilgiau – net iki 364 kalendorinių dienų. Tokiu atveju nesvarbu, ar vaikas gydomas stacionare, ar ambulatoriškai namuose.
- Epideminė situacija: Kai šalyje ar savivaldybėje paskelbiama epidemija arba karantinas ir dėl to priverstinai uždaromos ugdymo įstaigos (darželiai, mokyklos pradinukams), tėvams gali būti išduodamas nedarbingumas sveiko vaiko priežiūrai. Išmoka tokiu atveju mokama tol, kol atšaukiamas specialus režimas ugdymo įstaigose.
Kaip teisingai pateikti prašymą ligos išmokai gauti?
Dažnai tėvai klaidingai mano, kad vien gydytojo išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo pakanka, jog pinigai automatiškai įkristų į sąskaitą. Iš tiesų, norint gauti pinigus, būtina atlikti dar vieną svarbų formalumą – pateikti prašymą.
Procesas visada prasideda nuo vizito pas šeimos arba vaikų ligų gydytoją. Gydytojas, įvertinęs vaiko sveikatos būklę, elektroninėje sveikatos sistemoje suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuriame tiksliai nurodo, kad nedarbingumo priežastis yra sergančio šeimos nario slauga. Informacija apie tai automatiškai perduodama atsakingoms institucijoms ir asmens darbdaviui. Darbdavys, savo ruožtu, turi elektroniniu būdu pateikti pranešimą dėl ligos pašalpos skyrimo.
Pats darbuotojas turi prisijungti prie asmeninės gyventojo paskyros elektroninėje aptarnavimo sistemoje ir pateikti Neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Šis prašymas vadinamas neterminuotu todėl, kad jį užtenka pateikti vos vieną kartą gyvenime (arba atnaujinti pasikeitus asmeninės banko sąskaitos numeriui). Tai padarius, visiems ateities nedarbingumo atvejams – tiek susirgus pačiam, tiek slaugant sergantį vaiką – prašymas galios automatiškai, ir jokių papildomų dokumentų kiekvieną kartą pildyti nebereikės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie vaiko slaugą
Ar galima dalintis vaiko slaugos laikotarpiu su kitu tėvu?
Taip, vaiko slaugos laikotarpiu tėvai gali sklandžiai dalintis. Pavyzdžiui, jeigu vaikui paskirtas gydymas namuose 14 dienų, pirmąją savaitę (7 dienas) nedarbingumo pažymėjimą savo vardu gali gauti ir slaugos išmoką imti mama, o antrąją savaitę, prireikus, – tėtis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad abiejų tėvų nedarbingumo laikotarpiai neturi dubliuotis, ir kad kiekvienas iš jų turi atskirai kreiptis į gydytoją dėl pažymėjimo išdavimo savo vardu konkrečiam laikotarpiui.
Ką daryti, jeigu vaikas suserga mano kasmetinių atostogų metu?
Jeigu vaikas netikėtai suserga tuo metu, kai jūs esate kasmetinėse apmokamose atostogose, jūs vis tiek turite pilną teisę kreiptis į medicinos įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo slaugai. Gydytojui išdavus tokį pažymėjimą, jūsų kasmetinės atostogos yra automatiškai nutraukiamos, o nepanaudotos atostogų dienos persikelia į kitą laiką susitarus su darbdaviu. Už slaugos dienas jums bus mokama priklausanti ligos išmoka.
Ar vaiko slaugos išmoka yra apmokestinama mokesčiais?
Taip, valstybės mokama ligos išmoka už vaiko slaugą yra priskiriama gyventojų pajamoms, todėl ji yra apmokestinama. Nuo priskaičiuotos išmokos sumos (kuri yra 65,94 procento nuo jūsų bruto atlyginimo) yra automatiškai išskaičiuojamas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Būtent po šių privalomų atskaitymų jūs gaunate galutinę sumą į savo asmeninę banko sąskaitą.
Ar savarankiškai dirbantys asmenys gauna išmoką už vaiko slaugą?
Savarankiškai dirbantys asmenys (pavyzdžiui, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, autoriai ar ūkininkai) teisę į ligos išmoką turi, jeigu jie tvarkingai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir yra sukaupę būtinąjį ligos socialinio draudimo stažą. Kadangi jų pajamos dažniausiai deklaruojamos kartą per metus, išmokos dydis skaičiuojamas nuo praėjusių metų deklaruotų pajamų, nuo kurių buvo oficialiai sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Praktiniai patarimai derinant darbą ir sergančio vaiko priežiūrą
Susirgus vaikui, prioritetas visuomet yra jo sveikata, tačiau ne ką mažiau svarbu yra sklandžiai suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimą. Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis daugiau darbdavių supranta šeimos ir darbo balanso svarbą, todėl oficialus nedarbingumo pažymėjimas nėra vienintelė išeitis. Prieš priimant sprendimą imti biuletenį, verta apsvarstyti įvairias alternatyvas, kurios gali padėti išsaugoti didesnes pajamas ir neatsilikti nuo svarbių profesinių užduočių.
Viena iš vis populiarėjančių galimybių – nuotolinis darbas. Jeigu vaikas serga lengva forma, pavyzdžiui, tiesiog sloguoja, neturi aukštos temperatūros ir didžiąją dienos dalį gali žaisti ar ilsėtis savarankiškai, o jūsų darbo pobūdis leidžia užduotis atlikti kompiuteriu, galima susitarti su darbdaviu dėl darbo iš namų. Tokiu atveju jūs išlaikote pilną savo atlyginimą ir neprarandate ryšio su komanda. Tačiau šį variantą verta rinktis atsargiai – sunkesnės ligos atveju bandymas pilnu etatu dirbti ir nuolat slaugyti karščiuojantį vaiką vienu metu gali greitai lemti fizinį perdegimą bei klaidų atsiradimą darbe.
Kitas svarbus aspektas yra skaidrus ir atviras bendravimas su vadovu bei kolegomis. Netikėtai susirgus atžalai, kuo greičiau informuokite savo komandą, kad jie galėtų perskirstyti skubius darbus. Trumpiems susirgimams (pavyzdžiui, dienai ar dviem) darbuotojai gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis, vadinamaisiais „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“, kurie yra apmokami darbdavio 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tai puiki alternatyva, leidžianti išvengti papildomos dokumentacijos tvarkymo ir neprarasti pajamų. Be to, šaltuoju metų laiku, kai virusinių susirgimų rizika natūraliai išauga, pravartu iš anksto turėti planą: iš anksto aptarti su partneriu pakaitinio budėjimo namuose galimybes arba, esant būtinybei, pasitelkti pagalbon artimuosius tiems momentams, kai privalote sudalyvauti kritiškai svarbiame darbo susitikime.
