Automobilio įsigijimas daugeliui vairuotojų yra džiugi, tačiau kartu ir nemažai streso kelianti patirtis. Be tinkamo modelio paieškos, techninės būklės įvertinimo ir derybų dėl kainos, pirkėjams tenka susidurti ir su biurokratiniais procesais. Vienas iš labiausiai aptariamų ir dažnai klausimų keliančių aspektų Lietuvoje yra automobilių registracijos mokestis, visuomenėje dažniau vadinamas tiesiog taršos mokesčiu. Nors taisyklės atrodo aiškios, praktikoje vairuotojai dažnai pasimeta tarp skirtingų CO2 matavimo metodikų, kuro tipų koeficientų ir išimčių. Suprasti, kaip tiksliai apskaičiuojamas šis mokestis, yra ne tik naudinga, bet ir būtina norint išvengti nemalonių finansinių staigmenų registruojant naują pirkinį „Regitroje“.
Kas sudaro taršos mokesčio pagrindą?
Norint savarankiškai apskaičiuoti ar bent jau apytiksliai numatyti būsimą mokestį, pirmiausia reikia suprasti, kokiais duomenimis remiasi valstybė. Pagrindinis tikslas – skatinti mažiau taršių transporto priemonių pasirinkimą, todėl mokesčio dydis tiesiogiai koreliuoja su automobilio daroma žala aplinkai.
Pagrindiniai kintamieji, kurie lemia galutinę sumą, yra šie:
- CO2 emisija (g/km): Tai svarbiausias rodiklis. Kuo daugiau anglies dioksido automobilis išmeta į aplinką nuvažiuodamas vieną kilometrą, tuo didesnis bus mokestis. Svarbu žinoti, kad egzistuoja tam tikra riba (dažniausiai apie 130 g/km), iki kurios mokestis gali būti netaikomas arba yra minimalus.
- Kuro rūšis: Tai antrasis pagal svarbą faktorius. Valstybės politika yra nukreipta prieš dyzelinius automobilius dėl jų išmetamų kietųjų dalelių ir azoto oksidų. Todėl, esant identiškam CO2 kiekiui, dyzelinu varomas automobilis bus apmokestintas brangiau nei benzininis, o dujomis varomas – pigiau nei benzininis.
- Automobilio masė ir galia (netiesiogiai): Nors tiesiogiai formulėje arklio galios (AG) ar kilovatai (kW) nėra įrašomi kaip daugiklis, galingesni ir sunkesni automobiliai natūraliai suvartoja daugiau kuro ir išmeta daugiau CO2, todėl jų mokestis yra didesnis.
Kur rasti tikslius duomenis apie savo automobilį?
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pirkėjai – pasitikėjimas skelbimų portalų duomenimis arba bendrinė informacija internete. Kiekvienas automobilis yra unikalus, ir jo taršos rodikliai gali skirtis priklausomai nuo komplektacijos (pavyzdžiui, platesnės padangos ar stoglangis gali padidinti svorį ir aerodinaminį pasipriešinimą, o tai padidina CO2).
Tikslius duomenis galite rasti šiuose dokumentuose:
- Registracijos liudijimas (Techninis pasas): Ieškokite lauko, pažymėto kodu V.7. Būtent čia įrašytas CO2 kiekis gramais kilometrui. Jei perkate automobilį iš užsienio, atitinkamoje užsienio registracijos liudijimo grafoje taip pat turėtų būti šis skaičius (pvz., Vokietijos „Fahrzeugschein“ dokumente).
- Atitikties sertifikatas (CoC): Tai gamyklinis dokumentas, kuriame nurodyti visi techniniai parametrai. Jei registracijos liudijime duomenų nėra, „Regitra“ gali remtis šiuo dokumentu.
- Gamintojo duomenų bazės: Jei dokumentuose nėra nurodyta CO2 reikšmė, tuomet taikomos sudėtingesnės formulės, remiantis automobilio mase, galia ir pavarų dėžės tipu, tačiau tai dažnai lemia didesnį mokestį, nei faktinė tarša.
NEDC ir WLTP: kodėl tai svarbu jūsų piniginei?
Tai yra viena techniškiausių, bet finansiškai svarbiausių dalių. Egzistuoja dvi skirtingos kuro sąnaudų ir taršos matavimo metodikos:
- NEDC (New European Driving Cycle): Senesnė, laboratorinė metodika, kuri dažnai rodydavo nerealiai mažas kuro sąnaudas ir taršą.
- WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure): Naujesnė, griežtesnė metodika, kuri geriau atspindi realias važiavimo sąlygas.
Problema atsiranda tuomet, kai lyginami du panašūs automobiliai. WLTP metodu išmatuota tarša visada bus didesnė nei NEDC. Lietuvos įstatymai numato tam tikrus koeficientus arba perskaičiavimo formules, kad WLTP duomenys būtų „sulyginti“ su NEDC arba atvirkščiai, priklausomai nuo tuo metu galiojančios mokesčių redakcijos. Tačiau pirkėjui svarbu žinoti: jei registracijos liudijime yra įrašytos abi reikšmės, mokesčio apskaičiavimui dažniausiai imama palankesnė arba įstatymo numatyta konkreti reikšmė. Atkreipkite dėmesį, kuris standartas nurodytas dokumentuose, nes 150 g/km pagal NEDC nėra tas pats, kas 150 g/km pagal WLTP.
Mokesčio apskaičiavimo eiga
Nors tikslią sumą geriausia pasitikrinti oficialioje „Regitros“ skaičiuoklėje, suprasti logiką galite ir patys. Procesas atrodo taip:
Pirmiausia nustatomas bazinis tarifas. Jis priklauso nuo to, į kurį CO2 intervalą patenka automobilis. Pavyzdžiui, intervalas 131–140 g/km turės mažesnį bazinį įkainį nei intervalas 141–150 g/km.
Antra, taikomas kuro koeficientas. Čia išryškėja didžiausi skirtumai:
- Dujos (LPG/CNG) ir benzinas: Taikomas mažinantis koeficientas (arba bazinis tarifas).
- Benzinas: Standartinis tarifas.
- Dyzelinas: Taikomas didinantis koeficientas (dažnai apie 2 ar daugiau kartų didesnis nei benzinui toje pačioje CO2 kategorijoje).
- Hibridai: Priklauso nuo CO2. Iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV) dažnai turi labai mažą CO2 rodiklį (pvz., 30–50 g/km), todėl mokesčio visai nemoka.
Galiausiai, gauta suma yra indeksuojama. Kiekvienais metais mokestis yra peržiūrimas atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą (infliaciją), todėl mokesčio dydis nėra statiškas ir kasmet šiek tiek didėja.
Kada taršos mokesčio mokėti nereikia?
Įstatymas numato tam tikras išimtis, kurios leidžia sutaupyti arba visiškai išvengti registracijos mokesčio. Tai ypač aktualu socialiai jautrioms grupėms arba specifinių transporto priemonių entuziastams.
Elektromobiliai: Grynieji elektromobiliai, kurie neturi vidaus degimo variklio, pasižymi 0 g/km CO2 emisija, todėl jiems šis mokestis netaikomas. Tai viena iš valstybės skatinimo priemonių pereiti prie ekologiško transporto.
Istoriniai automobiliai: Jei transporto priemonė turi pripažintą istorinio automobilio statusą (turi specialius rudus valstybinius numerius), ji yra atleidžiama nuo registracijos mokesčio. Tačiau gauti šį statusą nėra paprasta – automobilis turi būti originalus, senesnis nei 30 metų ir nenaudojamas kaip kasdienė transporto priemonė.
Neįgalieji: Neretai taikomos lengvatos asmenims, turintiems negalią. Paprastai lengvata taikoma vienam automobiliui per tam tikrą laikotarpį, jei automobilis yra specialiai pritaikytas arba priklauso asmeniui su nustatytu darbingumo lygiu. Svarbu pasitikrinti tikslius reikalavimus galiojančiuose teisės aktuose, nes jie gali keistis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar mokestis mokamas kiekvienais metais?
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tai yra registracijos mokestis. Jis mokamas vieną kartą, kai automobilis yra pirmą kartą registruojamas Lietuvoje arba kai keičiasi jo valdytojas (perregistruojant automobilį kitam savininkui). Periodinio, kasmetinio taršos mokesčio (kaip yra kai kuriose Vakarų Europos šalyse) šiuo metu daugumai vairuotojų nėra, tačiau diskusijos apie tai vyksta nuolat.
Ką daryti, jei dokumentuose nėra nurodyta CO2 emisija?
Jei nei V.7 lauke, nei kituose dokumentuose CO2 reikšmė nenurodyta, „Regitra“ naudoja specialias formules. Skaičiavimui naudojama automobilio masė (eksploatacinė), maksimali galia (kW) ir kiti parametrai. Praktika rodo, kad toks „teorinis“ apskaičiavimas dažniausiai būna nepalankus savininkui ir nustato didesnę taršą nei reali. Tokiu atveju, jei žinote, kad jūsų automobilis mažiau taršus, verta gauti atitikties sertifikatą iš gamintojo atstovo.
Ar mokestis grąžinamas pardavus automobilį į užsienį?
Deja, dabartinė sistema nenumato registracijos mokesčio grąžinimo, jei automobilis išregistruojamas ir išvežamas iš Lietuvos. Tai yra vienkartinė įmoka už teisę registruoti taršią transporto priemonę šalies registre.
Ar hibridiniams automobiliams taikomos nuolaidos?
Hibridiniams automobiliams nėra taikoma „automatinė“ nuolaida vien dėl to, kad jie yra hibridai. Viskas priklauso nuo V.7 lauko. Paprasti hibridai (neįkraunami iš tinklo) dažnai turi mažesnį CO2 nei vien benzininiai analogai, todėl moka mažiau. Tačiau galingi hibridiniai visureigiai vis tiek gali viršyti neapmokestinamą ribą.
Kaip išvengti klaidų perkant automobilį iš užsienio
Pirkdami automobilį iš Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos, pirkėjai dažnai pamiršta įvertinti registracijos mokestį, kuris gali sudaryti reikšmingą galutinės kainos dalį. Ypač atsargiems reikėtų būti perkant senesnius, galingus dyzelinius automobilius.
Prieš pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį, paprašykite pardavėjo atsiųsti registracijos dokumento nuotrauką. Atkreipkite dėmesį ne tik į CO2 kiekį, bet ir į tai, ar automobilis neturi modifikacijų, kurios galėtų tą kiekį padidinti registracijos metu (nors „Regitra“ dažniausiai remiasi dokumentais, akivaizdūs neatitikimai gali sukelti problemų atliekant techninę ekspertizę). Taip pat, jei automobilis yra iš JAV, CO2 duomenų dokumentuose dažniausiai nebus, todėl bus taikomas formulės metodas, kuris galingiems amerikietiškiems varikliams sugeneruoja labai dideles mokesčių sumas.
Technologijų įtaka ir antrinė rinka
Įdomu stebėti, kaip taršos mokesčio politika keičia Lietuvos automobilių parko struktūrą. Pastebima tendencija, kad pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnio litražo benzininius variklius arba hibridines pavaras, vengdami galingų dyzelinių automobilių, kurie anksčiau dominavo rinkoje. Tai tiesiogiai veikia ir antrinę rinką – automobiliai, kurių registracijos mokestis siekia kelis šimtus eurų, tampa sunkiau parduodami, jų kaina krenta labiau nei mažataršių transporto priemonių.
Be to, automobilių gamintojai nuolat tobulina technologijas, siekdami sumažinti CO2 emisiją. Tai reiškia, kad naujesnis automobilis su galingesniu varikliu gali turėti mažesnį taršos mokestį nei senesnis, silpnesnis modelis. Pavyzdžiui, modernus dyzelinis variklis su „AdBlue“ sistema ir pažangiais filtrais gali būti vertinamas palankiau nei dešimties metų senumo dyzelis be šių sistemų, nors kubatūra ta pati. Todėl vertinant būsimą mokestį, automobilio amžius ir technologinis lygis yra ne mažiau svarbūs nei sausi skaičiai apie variklio tūrį.
