Vis daugiau Lietuvos gyventojų ir verslininkų domisi galimybe laikyti savo lėšas užsienio bankuose. Tai lemia ne tik noras diversifikuoti rizikas ar gauti geresnes palūkanas už indėlius, bet ir siekis turėti patogesnius įrankius atsiskaitymams keliaujant ar investuojant. Technologijų pažanga visiškai pakeitė bankininkystės sektorių – jei anksčiau sąskaitos atidarymas užsienyje reikalavo fizinio vizito į banko skyrių Ciuriche ar Frankfurte, tai šiandien daugeliu atvejų viską galima atlikti nuotoliniu būdu per keliolika minučių. Tačiau kartu su šiomis galimybėmis atsiranda ir naujų klausimų: kokios yra mokestinės prievolės Lietuvoje, ar saugu laikyti pinigus kitoje jurisdikcijoje ir kaip teisingai pasirinkti finansų įstaigą.
Svarbu suprasti, kad „užsienio sąskaita” šiandien gali reikšti du skirtingus dalykus: sąskaitą tradiciniame užsienio banke (pavyzdžiui, Vokietijos, Švedijos ar Lenkijos) arba sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje (dar žinomoje kaip „Fintech”). Nors vartotojui funkcinis skirtumas gali atrodyti nedidelis, teisiniai ir saugumo aspektai skiriasi iš esmės. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus niuansus, kuriuos būtina žinoti prieš nusprendžiant perkelti savo finansus už Lietuvos ribų.
Kodėl verta turėti atsarginę sąskaitą užsienyje?
Finansų ekspertai dažnai pabrėžia taisyklę „nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje”. Sąskaita užsienio banke yra vienas iš būdų šią taisyklę įgyvendinti praktiškai. Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai renkasi užsienio bankus, yra šios:
- Geopolitinė rizika: Neramumai regione skatina žmones ieškoti saugesnių jurisdikcijų (pvz., Vakarų Europos šalių), kuriose lėšos būtų pasiekiamos net ir krizės atveju.
- Investicinės galimybės: Kai kurie užsienio bankai siūlo prieigą prie investicinių fondų ar biržų, kurios per lietuviškus bankus yra nepasiekiamos arba apmokestinamos dideliais komisiniais.
- Valiutų diversifikacija: Galimybė laikyti lėšas JAV doleriais, Šveicarijos frankais ar Didžiosios Britanijos svarais be brangių konvertavimo mokesčių.
- Geresnės indėlių palūkanos: Europos Centriniam Bankui keičiant palūkanų normas, skirtingų šalių bankai reaguoja skirtingai. Dažnai Vokietijos, Italijos ar Nyderlandų bankai siūlo didesnes palūkanas už terminuotuosius indėlius nei vietiniai bankai.
Sąskaitos atidarymo procesas: tradiciniai bankai prieš Fintech
Procesas, kaip atsidaryti sąskaitą, tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos įstaigos tipo. Čia susiduriama su dviem pagrindiniais keliais.
Elektroninių pinigų įstaigos (Fintech)
Tokios platformos kaip „Revolut“ (kuri jau turi banko licenciją Lietuvoje, bet veikia globaliai), „Wise“, „N26“ (Vokietijos bankas) ar „Bunq“ (Nyderlandų bankas) leidžia sąskaitą atsidaryti visiškai nuotoliniu būdu. Procesas paprastai atrodo taip:
- Atsisiunčiama mobilioji programėlė.
- Suvedami asmens duomenys ir adresas.
- Atliekama tapatybės verifikacija (KYC). Paprastai reikia nufotografuoti asmens dokumentą (pasą arba tapatybės kortelę) ir pasidaryti asmenukę.
- Kartais prašoma pagrįsti lėšų kilmę, jei planuojamos didesnės perlaidos.
Šis procesas yra greitas, tačiau svarbu patikrinti, ar įstaiga suteikia tikrą banko sąskaitą su IBAN numeriu, ar tik elektroninę piniginę.
Tradiciniai užsienio bankai
Norint atsidaryti sąskaitą klasikiniame Vokietijos, Šveicarijos ar Skandinavijos banke, nerezidentams (asmenims, gyvenantiems kitoje šalyje) keliami daug griežtesni reikalavimai. Dažnai susiduriama su šiomis kliūtimis:
- Fizinis dalyvavimas: Kai kurie bankai vis dar reikalauja atvykti į skyrių parašui.
- Ryšys su šalimi: Bankas gali paprašyti įrodyti, kodėl jums reikia sąskaitos būtent toje šalyje (pvz., dirbate, turite nekilnojamojo turto ar studijuojate).
- Minimalus indėlis: Privačios bankininkystės (Private Banking) sektoriuje Šveicarijoje ar Liuksemburge dažnai reikalaujama įnešti bent 100 000 – 500 000 EUR pradinį įnašą.
Mokesčiai ir VMI: ką privalote žinoti
Tai yra viena svarbiausių temų, apipinta daugybe mitų. Svarbiausia taisyklė: sąskaitos turėjimas užsienyje neatleidžia nuo mokesčių mokėjimo Lietuvoje.
Automatinis duomenų mainai (CRS)
Daugelis vis dar klaidingai mano, kad atsidarius sąskaitą užsienyje, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apie tai nesužinos. Tai yra netiesa. Lietuva dalyvauja tarptautiniame automatiniame duomenų mainų susitarime (Common Reporting Standard – CRS). Tai reiškia, kad ES šalių bankai, o taip pat ir daugelio kitų pasaulio valstybių finansų įstaigos, automatiškai siunčia informaciją apie Lietuvos rezidentų sąskaitų likučius ir gautas pajamas VMI.
Privalomas deklaravimas
Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo pranešti VMI apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybių bankuose, jei bendra sąskaitų apyvarta per metus viršija tam tikras nustatytas ribas (arba pagal naujausius reikalavimus, tiesiog informuoti apie sąskaitos faktą per metinę deklaraciją arba specialią formą FR0526).
Taip pat privaloma deklaruoti:
- Palūkanas, gautas užsienio bankuose.
- Pajamas iš investicijų (dividendai, vertybinių popierių pardavimas).
Jei mokesčiai nuo palūkanų buvo nuskaičiuoti užsienio valstybėje, dažnu atveju Lietuvoje galima pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi ir primokėti tik skirtumą arba nemokėti nieko, tačiau deklaruoti vis tiek būtina.
Saugumas: Indėlių draudimas ir jurisdikcijos patikimumas
Renkantis banką užsienyje, kritiškai svarbu įvertinti lėšų saugumą. Pagrindinis rodiklis čia yra Indėlių draudimas.
Europos Sąjungoje (ir EEE šalyse) galioja direktyva, pagal kurią visų bankų indėliai yra draudžiami iki 100 000 EUR sumos vienam asmeniui viename banke. Tai reiškia, kad jei bankrutuotų Vokietijos bankas, kuriame laikote pinigus, kompensaciją jums išmokėtų Vokietijos indėlių draudimo fondas.
Svarbus niuansas dėl Fintech įmonių: Ne visos Fintech įmonės yra bankai. Jei įmonė turi tik Elektroninių pinigų įstaigos (EMI) licenciją, jūsų lėšos nėra draudžiamos indėlių draudimu. Vietoje to, EMI privalo klientų lėšas laikyti atskiroje (segreguotoje) sąskaitoje kitame banke. Bankroto atveju procesas būtų kitoks nei su indėlių draudimu. Todėl, jei planuojate laikyti didesnes sumas, rekomenduojama rinktis įstaigą, turinčią pilną banko licenciją (pvz., „Revolut Bank UAB“, „N26“, „Bunq“).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar antstoliai gali nurašyti pinigus iš užsienio sąskaitos?
Taip, gali. Nors procesas yra sudėtingesnis ir trunka ilgiau nei su Lietuvos bankais, Europos Sąjungoje veikia mechanizmai (pvz., Europos sąskaitos blokavimo įsakymas), leidžiantys antstoliams areštuoti lėšas kitų ES šalių bankuose. Tai nėra saugus būdas slėpti lėšas nuo skolų išieškojimo.
Ar galiu atsidaryti sąskaitą JAV banke būdamas Lietuvoje?
Tai padaryti gana sudėtinga. Dauguma JAV bankų reikalauja fizinio adreso JAV ir socialinio draudimo numerio (SSN). Tačiau egzistuoja keletas specializuotų Fintech sprendimų arba tarptautinių bankų (pvz., HSBC, Citibank), kurie gali pasiūlyti „Expat“ paslaugas, tačiau dažnai taiko aukštus aptarnavimo mokesčius arba reikalauja didelių indėlių.
Kokie dokumentai reikalingi atidarant sąskaitą?
Standartiškai reikalingas galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė. Tradiciniai bankai papildomai gali reikalauti gyvenamosios vietos įrodymo (pvz., komunalinių paslaugų sąskaitos, išverstos į anglų kalbą) bei mokesčių mokėtojo kodo (TIN – Lietuvoje tai asmens kodas).
Ar užsienio bankai aptarnauja klientus rusiškai ar lietuviškai?
Dauguma Vakarų Europos bankų klientus aptarnauja vietine kalba ir angliškai. Lietuvių kalba aptarnavimas galimas tik tose Fintech įmonėse, kurios turi stiprias sąsajas su Lietuva, arba kaimyninių šalių (pvz., Lenkijos) bankų pasienio skyriuose, tačiau tai greičiau išimtis nei taisyklė.
Paslėpti kaštai ir kaip pasirinkti tinkamiausią sprendimą
Prieš patvirtindami sąskaitos atidarymą, atidžiai išnagrinėkite įkainių lentelę (angl. Pricing Sheet). Užsienio bankuose mokesčių struktūra gali skirtis nuo mums įprastos Lietuvoje.
Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į sąskaitos administravimo mokestį. Jei Lietuvoje esame įpratę prie krepšelių, užsienyje gali būti taikomas mokestis už „neaktyvumą” arba atvirkščiai – mokestis netaikomas tik tuomet, jei kas mėnesį įkrenta tam tikra pajamų suma (pvz., 1000 EUR). Antras svarbus aspektas – pinigų išgryninimas. Jei naudojatės vokiško ar prancūziško banko kortele Lietuvoje, bankomatai gali taikyti papildomus mokesčius, o pats bankas gali apmokestinti išgryninimą užsienyje procentine išraiška.
Renkantis jurisdikciją, vadovaukitės savo tikslais. Jei jūsų tikslas yra maksimalus saugumas ir didelės santaupos – žvalgykitės į Šveicariją ar Liuksemburgą, tačiau būkite pasiruošę dideliems mokesčiams ir sudėtingam atidarymui. Jei ieškote patogumo keliaujant ir mažų konvertavimo mokesčių – ES licenciją turintys Fintech bankai yra optimaliausias pasirinkimas. Tuo tarpu, jei norite tiesiog atskirti lėšas nuo lietuviškos bankininkystės sistemos dėl asmeninių priežasčių, bet koks didelis, stabilus euro zonos bankas (pvz., Vokietijoje ar Nyderlanduose), priimantis nerezidentus, puikiai atliks šią funkciją, užtikrindamas 100 000 EUR indėlių draudimo apsaugą.
