Lietuvoje vis daugiau senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų nusprendžia nepalikti darbo rinkos ir toliau tęsia profesinę veiklą. Toks sprendimas ne tik padeda užtikrinti didesnes pajamas kasdieniame gyvenime, bet ir garantuoja nuolatinį gaunamos pensijos augimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) kiekvienais metais atlieka svarbų procesą – perskaičiuoja ir atnaujina dirbančių pensininkų pensijas. Nors ši procedūra daugeliui yra žinoma, kasmet kyla klausimų dėl tikslių datų, perskaičiavimo metodikos ir asmeninių veiksmų būtinybės. Suprasti šio mechanizmo veikimo principus yra itin svarbu, nes tai leidžia tiksliai planuoti savo asmeninius finansus ir žinoti, kokios finansinės grąžos galima tikėtis už papildomus metus, praleistus darbo rinkoje.
Dirbantis pensininkas, kaip ir bet kuris kitas darbo rinkos dalyvis, nuo savo gaunamo atlyginimo moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Būtent šios įmokos yra pagrindinis variklis, lemiantis išmokų dydžio augimą ateityje. Kiekvienas teisėtai uždirbtas ir mokesčiais apmokestintas euras prisideda prie to, kad senatvės pensija taptų didesnė. Valstybė yra sukūrusi sistemą, kuri skatina vyresnio amžiaus žmones išlikti aktyviems, todėl kiekvieni papildomi darbo metai sukuria apčiuopiamą finansinę naudą, kuri išlieka visam likusiam gyvenimui.
Kaip veikia automatinis pensijų atnaujinimo mechanizmas
Iki 2018 metų dirbantys pensininkai turėdavo patys rūpintis savo išmokų padidinimu – reikėdavo asmeniškai atvykti į klientų aptarnavimo skyrių arba teikti elektroninius prašymus, kad už praėjusiais metais įgytą stažą ir sumokėtas įmokas pensija būtų perskaičiuota. Ši tvarka keldavo nepatogumų, dalis senjorų tiesiog pamiršdavo pateikti prašymus, todėl prarasdavo jiems priklausančius pinigus. Dabar situacija yra iš esmės pasikeitusi. Pensijų perskaičiavimas vykdomas visiškai automatiškai, naudojantis valstybiniuose registruose esančiais duomenimis.
Automatinis atnaujinimas reiškia, kad informacinė sistema pati surenka visus duomenis apie asmens gautas pajamas, sumokėtas socialinio draudimo įmokas bei įgytą papildomą darbo stažą per praėjusius kalendorinius metus. Šis procesas apima visus dirbančius pensininkus – tiek tuos, kurie dirba pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojus, tiek ir asmenis, vykdančius savarankišką veiklą. Sistema savarankiškai atlieka sudėtingus matematinius skaičiavimus kiekvienam asmeniui individualiai ir pritaiko naują pensijos dydį be jokio paties žmogaus įsikišimo.
Svarbiausios datos: kada piniginę pasieks didesnės išmokos
Nors teisė į didesnę pensiją už praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetus atsiranda jau nuo einamųjų metų sausio 1 dienos, realus perskaičiavimas ir pinigų išmokėjimas įvyksta kiek vėliau. Taip yra todėl, kad valstybinėms institucijoms reikia laiko surinkti, apdoroti ir patikrinti visų darbdavių bei savarankiškai dirbančių asmenų pateiktus duomenis už visus praėjusius kalendorinius metus.
- Kovo mėnesio pabaiga – balandžio pradžia: Pradedami gauti ir sisteminti galutiniai duomenys iš darbdavių apie metines darbuotojų pajamas ir sumokėtas įmokas.
- Gegužės mėnesio pradžia: Baigiasi savarankiškai dirbančių asmenų pajamų deklaravimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir įmokų sumokėjimo terminas. Tai paskutinis žingsnis, leidžiantis užfiksuoti visą praėjusių metų statistiką.
- Liepos mėnuo: Tai yra pagrindinis ir pats svarbiausias mėnuo dirbantiems pensininkams. Būtent liepos mėnesį yra masiškai perskaičiuojamos pensijos ir pradedamos mokėti naujo, didesnio dydžio išmokos.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pensija yra atnaujinama atgaline data. Kadangi teisė į atnaujintą pensiją galioja nuo sausio 1 dienos, o naujas dydis pradedamas mokėti liepą, kartu su liepos mėnesio pensija dirbantiems pensininkams yra išmokamas ir susidaręs skirtumas – nepriemoka už pirmuosius šešis metų mėnesius (nuo sausio iki birželio imtinai). Vėliau, nuo rugpjūčio mėnesio, pensininkas tiesiog gauna naujo, padidėjusio dydžio išmoką kiekvieną mėnesį.
Nuo ko priklauso pensijos padidėjimas ir kaip jis apskaičiuojamas
Pensijos dydžio augimas kiekvienam dirbančiam asmeniui yra griežtai individualus. Jis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių, kurie formuoja visą Lietuvos pensijų sistemą: papildomai įgyto darbo stažo ir sukauptų pensijų apskaitos vienetų (dažniau vadinamų tiesiog taškais). Šie du komponentai tiesiogiai koreliuoja su jūsų gaunamu atlyginimu ir darbo trukme praėjusiais metais.
Papildomas pensijų socialinio draudimo stažas
Darbo stažas – tai laikas, per kurį asmuo dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Pagal Lietuvos įstatymus, vieneri metai darbo stažo įgyjami tuomet, kai per kalendorinius metus sumokama socialinio draudimo įmokų nuo sumos, kuri yra ne mažesnė nei dvylika minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Jei asmuo dirba ne visu etatu ir per metus uždirba mažiau nei reikalaujama suma, jis įgyja proporcingai mažiau stažo (pavyzdžiui, 0,5 ar 0,7 metų stažo). Jei uždirbama daugiau nei MMA, vis tiek įgyjami ne daugiau kaip vieneri metai stažo per vienus kalendorinius metus. Įgytas papildomas stažas didina bendrąją pensijos dalį.
Pensijų apskaitos vienetai (taškai)
Pensijų apskaitos vienetai didina individualiąją pensijos dalį. Vienas apskaitos vienetas įgyjamas tuomet, kai per metus sumokama įmokų nuo dvylikos vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Jei jūsų atlyginimas lygus šalies vidurkiui – per metus sukaupsite lygiai vieną tašką. Jei uždirbate mažiau – sukaupsite dalį taško, o jei daugiau – galite sukaupti daugiau nei vieną tašką, bet yra nustatytos maksimalios ribos, neleidžiančios viršyti 5 taškų ribos per metus. Kiekvienais metais valstybė nustato naują vieno apskaitos vieneto vertę eurais. Todėl kuo didesnis atlyginimas gaunamas dirbant, tuo daugiau apskaitos vienetų sukaupiama, ir tuo reikšmingiau išauga išmoka.
Savarankiškai dirbančių pensininkų situacijos niuansai
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių renkasi ne samdomą darbą pagal darbo sutartį, o savarankišką veiklą – dirba su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, turi mažąją bendriją ar užsiima žemės ūkiu. Savarankiškai dirbančių asmenų išmokų atnaujinimo tvarka šiek tiek skiriasi dėl privalomo pajamų deklaravimo specifikos.
Asmenys, vykdantys individualią veiklą, savo pajamas už praėjusius metus privalo deklaruoti iki gegužės mėnesio pradžios. Tik pateikus pajamų deklaraciją VMI ir sumokėjus priklausiančias valstybinio socialinio draudimo įmokas, informacija apie įgytą stažą ir apskaitos vienetus patenka į sistemą. Jeigu savarankiškai dirbantis senjoras vėluoja deklaruoti pajamas arba laiku nesumoka mokesčių, jo pensijos atnaujinimas gali nusikelti vėlesniam laikui. Svarbu pabrėžti, kad pensijos perskaičiavimas net ir savarankiškai dirbantiems asmenims atliekamas be atskiro prašymo, tačiau jis tiesiogiai priklauso nuo pareigingumo atsiskaitant su valstybe. Kuomet įmokos sumokamos, pritaikomas naujas išmokos dydis ir pervedamas susidaręs skirtumas nuo kalendorinių metų pradžios.
Netekto darbingumo (negalios) pensijų gavėjų integracija darbo rinkoje
Dalyvavimas darbo rinkoje yra ne mažiau aktualus asmenims, gaunantiems netekto darbingumo (anksčiau vadintą invalidumo) pensiją. Valstybė užtikrina, kad dirbantys netekto darbingumo pensijų gavėjai turėtų tokias pačias teises į išmokų augimą kaip ir kiti dirbantieji.
Netekto darbingumo pensijos atnaujinimo taisyklės yra praktiškai identiškos senatvės pensijų perskaičiavimo taisyklėms. Jei asmuo, kuriam nustatytas dalinis darbingumas, sėkmingai dirba ir moka socialinio draudimo įmokas, jo išmoka kiekvienais metais taip pat yra automatiškai perskaičiuojama įtraukiant naujai įgytą stažą bei taškus. Procesas vyksta tą patį liepos mėnesį, pritaikant išmokų skirtumą nuo sausio mėnesio. Tai sukuria palankią aplinką neįgaliesiems išlikti aktyviems visuomenės nariams.
Visgi verta atkreipti dėmesį į išankstinės senatvės pensijos gavėjus. Pagal galiojančius teisės aktus, asmuo, gaunantis išankstinę senatvės pensiją, negali dirbti ir gauti jokių draudžiamųjų pajamų. Jei toks asmuo įsidarbina, išankstinės pensijos mokėjimas jam yra laikinai stabdomas. Todėl išankstinių pensijų gavėjams šis kasmetinis atnaujinimas už darbą nėra taikomas, kol jie galiausiai nepasiekia tikrojo senatvės pensijos amžiaus ir netampa pilnaverčiais senatvės pensininkais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pensijų atnaujinimą
Siekiant išsklaidyti bet kokias abejones ir suteikti kuo daugiau aiškumo, žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos specialistai iš dirbančių senjorų girdi dažniausiai.
Ar man tikrai nereikia pildyti jokio prašymo padidinti pensiją?
Ne, prašymo pildyti tikrai nereikia. Visa procedūra nuo 2018 metų yra suprogramuota atlikti savaime. Valstybės informacinė sistema pati fiksuoja jūsų sumokėtus mokesčius ir, atėjus liepos mėnesiui, apskaičiuoja naują dydį bei išmoka nepriemoką už praėjusį pusmetį.
Ar pensija perskaičiuojama, jei praėjusiais metais dirbau tik kelis mėnesius?
Taip, pensija yra perskaičiuojama nepriklausomai nuo to, kiek laiko dirbote – visus metus, tris mėnesius ar vos kelias savaites. Viskas priklauso nuo to, kokia įmokų suma buvo sumokėta per tą laikotarpį. Net ir nedidelis sumokėtas mokesčių kiekis atneš minimalų, bet visą gyvenimą išliksiantį padidėjimą.
Ar gaunamas didelis atlyginimas gali sumažinti mano gaunamą pensiją?
Griežtai ne. Lietuvoje nėra jokių įstatymų, kurie ribotų pensijos dydį dėl to, kad žmogus papildomai uždirba dideles sumas. Gaunamas atlyginimas niekaip nesumažina pačios išmokos dydžio. Priešingai – didesnis atlyginimas reiškia didesnes įmokas valstybei, o tai lemia dar spartesnį pensijos augimą atnaujinimo metu.
Ką daryti, jeigu atėjus liepos mėnesiui nepastebėjau pensijos padidėjimo?
Jei liepos mėnesį gavote tokią pat sumą kaip ir anksčiau, tam gali būti kelios priežastys. Pirma, jei dirbate savarankiškai, galbūt pamiršote laiku deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius. Antra, kartais duomenų mainai gali užtrukti dėl darbdavio klaidų teikiant ataskaitas. Tokiu atveju rekomenduojama prisijungti prie savo asmeninės paskyros internete arba susisiekti su klientų aptarnavimo centru ir pasitikslinti situaciją asmeniškai.
Ar po perskaičiavimo atsiradusi nepriemoka už pusmetį yra papildomai apmokestinama?
Ne, valstybinės socialinio draudimo pensijos (įskaitant ir atsiradusias nepriemokas po atnaujinimo) Lietuvoje nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Visa jums pervesta padidėjusi suma ir susidaręs skirtumas yra skirti jūsų asmeniniam naudojimui be jokių papildomų mokesčių atskaitymų.
Kiti socialinių garantijų aspektai tęsiant darbinę veiklą
Sprendimas dirbti sulaukus pensinio amžiaus atneša kur kas daugiau naudos nei vien tik kasmetinis išmokos padidėjimas liepos mėnesį. Dirbantis pensininkas išlaiko visas aktyviam darbuotojui priklausančias socialines garantijas. Viena iš svarbiausių – teisė į ligos išmoką. Jeigu dirbantis senjoras suserga, jis, kaip ir kiti darbuotojai, gauna nedarbingumo pažymėjimą ir jam yra mokama ligos išmoka. Ši garantija leidžia jaustis saugiau susidūrus su sveikatos problemomis, nes nereikia išgyventi vien iš pensijos gydymosi laikotarpiu.
Be to, dirbantys pensininkai toliau kaupia darbo stažą, kuris ateityje gali turėti įtakos ir kitoms valstybės teikiamoms kompensacijoms ar lengvatoms gauti. Psichologinis bei socialinis aspektas taip pat yra neįkainojamas. Aktyvus dalyvavimas darbo rinkoje padeda vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti tvirtus socialinius ryšius, jaustis reikalingiems ir naudingiems visuomenei. Įmonėms dirbantys senjorai dažnai tampa stabilumo bei lojalumo pavyzdžiais, o jų sukaupta ilgametė patirtis yra itin vertinga perduodant žinias jaunesnėms kartoms.
Svarbu nuolat stebėti besikeičiančią įstatyminę bazę. Lietuvoje tobulinamos socialinės apsaugos sistemos nuolat atneša naujų teigiamų pokyčių dirbantiems vyresnio amžiaus piliečiams. Informacijos sekimas per oficialius valstybinius kanalus, asmeninės paskyros tikrinimas bei domėjimasis savo teisėmis užtikrina, kad gausite visą jums priklausančią valstybės paramą ir maksimaliai išnaudosite visas galimybes užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę senatvėje.
