Kiekvienas dirbantis žmogus bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai sveikatos problemos priverčia laikinai sustabdyti darbinę veiklą. Nors svarbiausia tokiu metu yra pasveikti, finansinis aspektas taip pat kelia nemažai nerimo. Daugelis darbuotojų vis dar vadovaujasi pasenusia informacija arba gandais apie tai, kiek lėšų jie gaus sirgdami, o pamatę į sąskaitą įkritusią sumą, kartais lieka nemaloniai nustebę. Lietuvoje galiojanti ligos išmokų sistema yra gana griežtai reglamentuota, tačiau turi nemažai niuansų, priklausomai nuo to, ar sergate patys, ar slaugote šeimos narį, bei kokios buvo jūsų pajamos iki ligos. Suprasti, kaip veikia šis mechanizmas, yra būtina finansiniam saugumui užtikrinti, kad liga netaptų nepakeliama našta šeimos biudžetui.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Prieš pradedant skaičiuoti pinigus, svarbu išsiaiškinti, ar apskritai turite teisę į ligos išmoką. Lietuvoje ši sistema remiasi solidarumo principu – išmokas gauna tie, kurie moka mokesčius. Ligos išmoką gali gauti asmenys, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jūs turite būti oficialiai įdarbintas arba vykdyti savarankišką veiklą ir mokėti atitinkamas įmokas „Sodrai“.
Tačiau vien draudimo fakto nepakanka. Egzistuoja vadinamasis ligos socialinio draudimo stažo reikalavimas. Norint gauti išmoką, asmuo privalo turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios. Tai yra apsaugos mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama įsidarbinant tik tam, kad iškart būtų galima gauti išmokas.
Svarbu paminėti, kad yra išimčių. Pavyzdžiui, stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie dar tik pradeda savo karjerą ir iki ligos pradžios mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar studijavo aukštojoje mokykloje. Tokiu atveju valstybė suteikia socialines garantijas jaunimui, net jei jie dar nespėjo sukaupti reikiamo stažo.
Pirmosios dvi dienos: darbdavio atsakomybė
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – manymas, kad „Sodra“ moka už visas ligos dienas. Iš tikrųjų, mokėjimo našta yra pasidalinta. Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Tai yra svarbus niuansas: jei susirgote savaitgalį, kai jums nereikia dirbti, už tas dienas darbdavys nemokės, nes nepraradote darbo užmokesčio.
Darbdavio mokamos išmokos dydis nėra fiksuotas visiems vienodai – jį nustato pati įmonė, tačiau įstatymas brėžia tam tikras ribas. Išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Dauguma įmonių Lietuvoje moka minimalų privalomą dydį (62,06 proc. arba suapvalintą variantą), tačiau socialiai atsakingi darbdaviai, norėdami motyvuoti darbuotojus, dažnai savo vidaus taisyklėse numato didesnį, kartais net 100 proc. apmokėjimą už pirmąsias dienas.
Nuo trečiosios dienos: „Sodros“ mokėjimai
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos estafetę perima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). Nuo šio momento išmokos dydis tampa standartizuotas ir nebeturi nieko bendro su darbdavio gera valia. „Sodra“ moka ligos išmoką, kuri sudaro 62,06 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Verta atkreipti dėmesį, kad ši išmoka mokama tik už darbo dienas (taikant 5 darbo dienų savaitę), o ne už kalendorines dienas. Tai reiškia, kad sergant ilgą laiką, savaitgaliai ar šventinės dienos nėra apmokamos, kas gali sumažinti galutinę gaunamą sumą, lyginant su įprastu mėnesiniu atlyginimu.
Kaip apskaičiuojamas išmokos dydis?
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad išmoka skaičiuojama pagal paskutinio mėnesio atlyginimą. Realybėje skaičiavimo mechanizmas yra sudėtingesnis ir remiasi ilgesniu laikotarpiu. Jūsų ligos išmoka priklauso nuo kompensuojamojo uždarbio, kuris apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai tapote nedarbingas.
Pavyzdys aiškumui:
- Jei susirgote gegužės mėnesį, jūsų kompensuojamasis uždarbis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais.
- Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos.
Šis metodas reiškia, kad jei neseniai gavote didelį priedą ar pakėlimą, jis gali neatsispindėti jūsų ligos išmokoje iš karto. Taip pat egzistuoja išmokų „lubos“ ir „grindys“. Minimali ligos išmoka negali būti mažesnė nei tam tikra dalis nuo šalyje galiojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, o maksimali išmoka yra ribojama šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžiu. Jei uždirbate itin daug, jūsų ligos išmoka vis tiek negalės viršyti nustatytų maksimalių ribų, kurios paprastai siekia dviejų šalies VDU dydį.
Slauga: kai serga vaikai ar šeimos nariai
Atskira ir labai svarbi kategorija yra nedarbingumas slaugant sergančius šeimos narius. Čia taisyklės yra palankesnės darbuotojui. Jei turite nedarbingumo pažymėjimą sergančiam vaikui (iki 14 metų) prižiūrėti arba sergančiam šeimos nariui slaugyti, ligos išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“.
Svarbiausias skirtumas – išmokos dydis. Slaugant šeimos narį, mokama 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Tai yra šiek tiek daugiau nei sergant pačiam. Be to, skiriasi ir mokėjimo trukmė:
- Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (tam tikrais atvejais ilgiau, jei liga sunki).
- Slaugant suaugusį šeimos narį, išmoka paprastai mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Slaugant vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas ar specialieji poreikiai, terminai yra gerokai ilgesni ir gali siekti net iki 180 dienų per metus.
Savarankiškai dirbantys asmenys
Žmonės, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, dažnai atsiduria keblioje situacijoje, nes pamiršta, kad jų socialinės garantijos tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų mokesčių. Savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra sumokėję Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Problema kyla tuomet, kai mokesčiai mokami ne kas mėnesį, o kartą per metus deklaruojant pajamas. Jei įmokos nebuvo mokėtos einamuoju laikotarpiu, „Sodra“ gali neturėti duomenų apie jūsų draudimą, ir ligos atveju išmokos negautumėte arba ji būtų skaičiuojama vėliau, tik po pajamų deklaravimo. Todėl savarankiškai dirbantiems rekomenduojama VSD įmokas mokėti kasmėnesiniu avansiniu būdu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas stažas.
Mokesčiai nuo ligos išmokos
Gavus ligos išmoką, nereikėtų nustebti, jei suma pasirodys mažesnė nei apskaičiuoti procentai. Ligos išmoka yra laikoma gyventojo pajamomis, todėl ji yra apmokestinama lygiai taip pat, kaip ir darbo užmokestis (išskyrus „Sodros“ įmokas nuo pačios išmokos). Nuo priskaičiuotos sumos yra nuskaičiuojama:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – paprastai 15 proc.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka – 6,98 proc.
Taigi, kai kalbama apie 62,06 proc. dydžio išmoką, tai yra suma „ant popieriaus“. Į rankas gaunama suma yra atitinkamai mažesnė po mokesčių atskaitymo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar gausiu ligos išmoką, jei susirgau per atostogas?
Taip. Jei susirgote kasmetinių apmokamų atostogų metu ir gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimą, ligos išmoka yra mokama įprasta tvarka. Be to, jūsų atostogos nėra prarandamos – jos pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką susitarus su darbdaviu.
Kada pervedami pinigai už nedarbingumą?
Darbdavys už pirmąsias dvi dienas sumoka nustatyta tvarka kartu su darbo užmokesčiu (dažniausiai algų mokėjimo dieną). „Sodra“ savo dalį išmoka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tada, kai gauna visus reikiamus dokumentus (duomenis iš gydytojo ir darbdavio) bei jūsų prašymą. Dažniausiai pinigai įkrenta greičiau, periodiniais mokėjimais.
Ar reikia nešti popierinį biuletenį į darbą?
Ne. Lietuvoje veikia Elektroninė nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS). Gydytojas informaciją „Sodrai“ perduoda elektroniniu būdu. Darbdavys taip pat mato informaciją apie jūsų nedarbingumą prisijungęs prie sistemos. Jums tereikia informuoti darbdavį, kad sergate, o visa biurokratija vyksta skaitmeniniu būdu.
Ką daryti, jei liga užsitęsė labai ilgai?
Ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 4 mėnesius be pertraukos (122 kalendorines dienas) arba 153 dienas su pertraukomis per kalendorinius metus. Jei sergate ilgiau, sprendžiama dėl neįgalumo (darbingumo lygio) nustatymo, nebent gydytojų komisija nusprendžia, kad darbingumas bus atgautas artimiausiu metu – tuomet mokėjimas gali būti pratęstas.
Ar galiu gauti išmoką, jei buvau atleistas iš darbo?
Taip, bet tik tam tikrais atvejais. Jei laikinasis nedarbingumas atsirado per 5 darbo dienas po darbo sutarties nutraukimo, jūs vis dar turite teisę į ligos išmoką iš „Sodros“, jei turite sukaupę reikiamą stažą.
Kaip savarankiškai pasitikrinti duomenis ir išvengti nesklandumų
Norint, kad ligos išmokos gavimo procesas būtų sklandus, kiekvienam gyventojui rekomenduojama bent kartą prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros (EDAS). Čia galite atlikti keletą kritiškai svarbių veiksmų.
Pirmiausia, būtina pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tai padarius vieną kartą, ateityje susirgus nebereikės kaskart pildyti naujų dokumentų – sistema automatiškai sugeneruos mokėjimą pagal gydytojo išduotą elektroninį pažymėjimą. Jei tokio prašymo nesate pateikę, pinigai jums nebus pervesti, kol to nepadarysite, net jei visi kiti dokumentai bus tvarkingi.
Antra, sistemoje galite pasitikrinti savo sukauptą socialinio draudimo stažą. Tai ypač aktualu tiems, kurie dažnai keičia darbus arba turi pertraukų karjeroje. Matydami realią situaciją, galėsite geriau planuoti savo finansus ir išvengti nemalonių staigmenų susirgus. Taip pat čia matysite tikslią priskaičiuotą išmokos sumą ir datą, kada ji bus pervesta į jūsų nurodytą banko sąskaitą. Informuotumas yra geriausia priemonė valdyti savo asmeninius finansus ligos atveju.
