Niekas nėra apsaugotas nuo netikėtų sveikatos sutrikimų, kurie priverčia laikinai sustabdyti darbinę veiklą ir susitelkti į gydymąsi. Tokiais atvejais, be rūpesčių dėl sveikatos, dažnai kyla ir finansinių klausimų: kiek pinigų prarasiu sirgdamas, kada gausiu išmoką ir ar ji padengs būtiniausias išlaidas? Lietuvos socialinio draudimo sistema yra sukurta taip, kad dirbantys ir mokesčius mokantys gyventojai ligos atveju neliktų be pajamų, tačiau ligos išmokos dydis nėra fiksuotas skaičius – jis priklauso nuo daugelio individualių veiksnių. Norint tiksliai suprasti, kokią sumą gausite į savo banko sąskaitą, būtina žinoti ne tik pagrindinius procentinius dydžius, bet ir tai, kaip skaičiuojamas jūsų stažas, kokios pajamos įtraukiamos į skaičiavimą ir kokios yra nustatytos valstybinės „lubos“ bei „grindys“. Šis finansinis raštingumas padeda išvengti nemalonių staigmenų ir leidžia ramiau planuoti šeimos biudžetą net ir ligos periodu.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką?
Prieš pradedant gilintis į skaičiavimo formules, svarbu išsiaiškinti, kas apskritai gali pretenduoti į ligos išmoką. Tai nėra automatinė privilegija visiems gyventojams; ji skirta tiems, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Paprastai tai apima visus pagal darbo sutartis dirbančius asmenis, valstybės tarnautojus bei savarankiškai dirbančius žmones, kurie moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Tačiau vien draudimo fakto nepakanka. Kad „Sodra“ pradėtų mokėti išmoką, asmuo privalo turėti sukaupęs tam tikrą ligos socialinio draudimo stažą:
- Pagrindinė taisyklė: asmuo turi būti įgijęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki laikinojo nedarbingumo pradžios.
- Išimtys: stažo reikalavimas netaikomas tam tikrais specifiniais atvejais, pavyzdžiui, jei darbuotojas yra jaunesnis nei 26 metų ir dar tik pradeda karjerą (baigęs studijas), arba jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.
Svarbu suprasti, kad stažas skaičiuojamas pagal sumokėtas įmokas nuo pajamų, kurios ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA). Jei dirbate pusę etato ir uždirbate pusę MMA, vienas mėnuo darbo jums užskaitys tik pusę mėnesio stažo.
Pirmosios dvi dienos – darbdavio atsakomybė
Daugelis darbuotojų klaidingai mano, kad „Sodra“ moka už visas ligos dienas. Iš tikrųjų, ligos išmokos mokėjimas yra padalintas į du etapus, o pirmasis etapas tenka darbdaviui. Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys.
Ši dalis yra reglamentuojama gana lanksčiai, tačiau yra nustatytos minimalios ribos:
- Išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (bruto).
- Išmoka negali būti didesnė nei 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Kiek tiksliai mokės darbdavys – 62,06 proc., 80 proc. ar visus 100 proc. – priklauso nuo įmonės vidaus taisyklių, kolektyvinės sutarties ar darbo sutarties sąlygų. Visgi, dažniausiai taikomas standartinis 62,06 proc. tarifas, kuris po mokesčių reformų apytiksliai atitinka anksčiau buvusius 80 proc. „į rankas“. Svarbu atsiminti: jei susergate savaitgalį ir tos dienos jums nėra darbo dienos, darbdavys už jas nemoka.
Išmokos mokėjimas iš „Sodros“ lėšų: terminai ir dydžiai
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Čia taisyklės tampa vienodos visiems, nepriklausomai nuo darbovietės vidinės politikos. „Sodra“ moka ligos išmoką už darbo dienas (taikant 5 darbo dienų savaitę), o išmokos dydis standartiškai sudaro 62,06 proc. nuo jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šis procentas yra taikomas „ant popieriaus“ (nuo priskaičiuotos sumos). Nuo apskaičiuotos ligos išmokos dar yra nuskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM – 15 proc.) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (PSD – 6 proc.). Todėl realiai į sąskaitą gaunama suma yra mažesnė nei minėtas procentas.
Tačiau egzistuoja situacijų, kai taikomi didesni tarifai:
- Jei slaugote sergantį šeimos narį, mokama 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
- Jei nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, išmoka gali siekti 77,58 proc. (arba net 100 proc. tam tikrais specifiniais atvejais pagal atskirus įstatymus).
- Audinių, ląstelių ar organų donorams mokama 77,58 proc. dydžio išmoka.
Kaip tiksliai apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
Esminis elementas, nuo kurio priklauso jūsų gaunama suma, yra kompensuojamasis uždarbis. Daugelis žmonių nustemba gavę mažesnę išmoką, nei tikėjosi, nes skaičiavimas nėra atliekamas pagal paskutinio mėnesio atlyginimą.
Kompensuojamojo uždarbio nustatymas
Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš nedarbingumo atsiradimą. Tai skamba sudėtingai, todėl geriausia paaiškinti pavyzdžiu:
Tarkime, jūs susirgote gegužės mėnesį. „Sodra“ skaičiuodama išmoką nežiūrės į jūsų balandžio mėnesio algą. Ji ims laikotarpį, buvusį prieš balandį. Tai reiškia, kad bus vertinamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Visos per šį laikotarpį gautos pajamos (atlyginimas, priedai, premijos, nuo kurių sumokėtos VSD įmokos) sudedamos ir išvedamas vienos darbo dienos vidurkis.
Ši taisyklė yra itin svarbi tiems, kurių atlyginimas svyruoja. Jei prieš 4–6 mėnesius gavote dideles premijas, jūsų ligos išmoka gali būti maloniai didesnė. Ir atvirkščiai – jei tuo laikotarpiu dirbote mažiau arba uždirbote mažiau, tai neigiamai paveiks dabartinę išmoką.
Minimalios ir maksimalios ribos („Grindys“ ir „Lubos“)
Valstybė yra nustačiusi saugiklius, kad ligos išmokos nebūtų nei nepagrįstai mažos, nei neproporcingai didelės.
- Minimali riba („Grindys“): Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį. Tai užtikrina, kad net ir labai mažas pajamas gaunantys asmenys gautų bent minimalią socialinę apsaugą.
- Maksimali riba („Lubos“): Kompensuojamasis uždarbis negali viršyti 2 šalies VDU dydžių, galiojusių užpraeitą ketvirtį. Tai reiškia, kad jei jūsų atlyginimas yra labai didelis (pvz., 5000 Eur ar daugiau), ligos išmoka bus skaičiuojama ne nuo jūsų realios algos, o nuo nustatytos maksimalios ribos (2 VDU). Aukštas pajamas gaunantiems asmenims ligos atveju pajamų kritimas jaučiamas labiausiai.
Nedarbingumas slaugant šeimos narį arba vaiką
Ligos išmokos mokamos ne tik susirgus pačiam, bet ir slaugant sergančius artimuosius. Šiuo atveju galioja kiek kitokios taisyklės ir terminai.
Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama nuo pat pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys čia nedalyvauja, viską moka „Sodra“). Išmokos dydis yra didesnis nei standartinės ligos atveju – 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tačiau trukmė yra ribota: paprastai mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (tam tikrais sudėtingų ligų atvejais ar slaugant stacionare terminai gali būti ilgesni).
Slaugant suaugusį šeimos narį (pvz., sutuoktinį ar tėvus), išmoka taip pat mokama nuo pirmos dienos, tačiau jos trukmė yra trumpesnė – paprastai iki 7 kalendorinių dienų.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims
Žmonės, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą, taip pat turi teisę į ligos išmoką, jei yra sumokėję VSD įmokas. Tačiau čia kyla dažnas nesusipratimas: savarankiškai dirbantys asmenys įmokas dažnai moka kartą per metus (deklaruodami pajamas). Jei įmokos dar nesumokėtos už einamuosius metus, „Sodra“ gali nematyti stažo arba pajamų.
Savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka skaičiuojama panašiu principu kaip ir samdomiems darbuotojams, tačiau svarbu žinoti, kad ligos laikotarpiu jie negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Jei „Sodra“ nustato, kad nedarbingumo metu asmuo dirbo ir gavo pajamas, išmoka gali būti neskiriama arba reikalaujama ją grąžinti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie ligos išmokas
Kada gausiu ligos išmoką?
Ligos išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo „Sodroje“. Svarbu: terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai gydytojas uždaro nedarbingumo pažymėjimą ir darbdavys pateikia NP-SD pranešimą. Jei sergate ilgai, išmoka gali būti mokama periodiškai, pavyzdžiui, už kiekvieną užbaigtą 14 dienų ciklą, jei gydytojas išduoda tęsiamus pažymėjimus.
Ar kaupiasi atostogos ligos metu?
Taip, laikas, kurį darbuotojas praleidžia turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, yra įtraukiamas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Tai reiškia, kad sirgdamas jūs neprarandate teisės į atostogas.
Kas nutinka, jei susergu atostogų metu?
Jei susirgote kasmetinių mokamų atostogų metu, jūsų atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitą laiką. Už ligos dienas mokama įprasta ligos išmoka. Tačiau, jei sergate nemokamų atostogų metu, ligos išmoka nėra mokama.
Ar galiu būti atleistas iš darbo ligos metu?
Darbo kodeksas numato apsaugą darbuotojams. Darbdavys negali savo iniciatyva atleisti darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, nebent darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau nei numatytus maksimalius terminus (paprastai 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per metus), arba jei įmonė likviduojama. Tačiau darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu darbo sutartis gali būti nutraukta ir ligos metu.
Dokumentų pateikimo tvarka ir išmokos gavimo procesas
Kad procesas vyktų sklandžiai ir pinigai sąskaitą pasiektų laiku, neužtenka vien gydytojo išrašyto biuletenio. Visas procesas yra skaitmenizuotas, tačiau reikalauja ir paties gyventojo įsitraukimo. Pirmasis žingsnis – gydytojas elektroniniu būdu suformuoja nedarbingumo pažymėjimą sistemoje „E. sveikata“, kuris automatiškai perduodamas „Sodrai“.
Toliau seka labai svarbus žingsnis, kurį daugelis pamiršta: asmuo privalo pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. Tai padaryti užtenka vieną kartą (jei to nesate darę anksčiau) per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Be šio prašymo „Sodra“ negalės pervesti pinigų, net jei visi kiti dokumentai bus tvarkingi.
Galiausiai, jūsų darbdavys (arba darbdaviai, jei dirbate keliose vietose) privalo pateikti „Sodrai“ pranešimą (formą NP-SD) apie jūsų darbo grafiką ir priskaičiuotą išmoką už pirmąsias dvi dienas. Tik surinkusi informaciją iš trijų šaltinių – gydytojo, jūsų (prašymas) ir darbdavio – „Sodra“ priima sprendimą ir perveda pinigus. Todėl, jei išmoka vėluoja, dažniausiai verta pasitikrinti, ar pateikėte prašymą ir ar jūsų darbovietės buhalterija laiku išsiuntė reikiamus duomenis.
