Susidūrimas su liga visada sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir finansinį nerimą. Staiga sutrikęs darbo ritmas ir neplanuotos išlaidos vaistams ar procedūroms verčia susimąstyti apie piniginius klausimus: kiek lėšų prarasiu sirgdamas ir, svarbiausia, kada mano sąskaitą pasieks priklausanti išmoka. Nors Lietuvoje ligos socialinio draudimo sistema veikia gana sklandžiai, daugybei darbuotojų vis dar kyla klausimų dėl paties proceso eigos, išmokos apskaičiavimo formulės ir terminų. Suprasti šiuos niuansus yra būtina, norint planuoti savo asmeninį biudžetą ir išvengti nemalonių staigmenų, kai gaunama suma pasirodo mažesnė nei tikėtasi, arba vėluoja dėl paprasčiausių biurokratinių klaidų.
Pirmieji žingsniai susirgus: nuo ko priklauso išmokos skyrimas
Pats procesas prasideda ne nuo buhalterijos, o nuo gydymo įstaigos. Tam, kad gautumėte ligos išmoką, pirmiausia privalote turėti oficialų pagrindą – elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jį išduoda jūsų šeimos gydytojas arba gydantis specialistas vizito metu (arba nuotolinės konsultacijos metu, jei tokia tvarka tuo metu galioja). Svarbu žinoti, kad gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo atgaline data, nebent tai yra išimtiniai atvejai, patvirtinti Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK).
Išdavus pažymėjimą, informacija automatiškai perduodama į „Sodros“ sistemą bei Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS). Jūsų darbdavys taip pat mato informaciją „Sodros“ draudėjų portale, todėl jam nereikia nešti popierinių pažymų. Tačiau geroji praktika ir darbo teisės reikalavimai įpareigoja darbuotoją kuo skubiau, pageidautina tą pačią dieną, informuoti darbdavį apie savo neatvykimą.
Kas moka už ligą: darbdavio ir „Sodros“ atsakomybės ribos
Vienas dažniausiai kylančių klausimų – kas tiksliai moka pinigus? Lietuvoje galioja dviejų pakopų sistema, kuri paskirsto finansinę naštą tarp darbdavio ir valstybinio socialinio draudimo fondo.
Pirmosios dvi ligos dienos
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Tai reiškia, kad jei susirgote šeštadienį, o jūsų darbo grafikas yra standartinis (pirmadienis–penktadienis), darbdavys už savaitgalį nemokės, nes tai nėra jūsų darbo dienos.
Darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas priklauso nuo įmonės vidaus tvarkos ar kolektyvinės sutarties, tačiau dauguma įmonių moka minimalų įstatymo numatytą dydį arba šiek tiek daugiau (pvz., 80 proc.).
Nuo trečiosios ligos dienos
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Nuo šio momento išmoka mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Svarbu pabrėžti, kad „Sodra“ moka ligos išmoką tik už darbo dienas (taikoma 5 darbo dienų savaitė), o ne už kalendorines dienas. Tai esminis skirtumas, kurį dažnai pamiršta darbuotojai, bandydami patys pasiskaičiuoti būsimą sumą.
Ligos išmokos dydis: kaip jis apskaičiuojamas?
„Sodros“ mokamos ligos išmokos dydis yra griežtai reglamentuotas. Jis sudaro 62,06 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nors skaičius atrodo nedidelis, reikia atsiminti, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto), todėl realus į rankas gaunamas procentas yra šiek tiek didesnis, lyginant su įprasta algos „į rankas“ dalimi.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai atsirado laikinasis nedarbingumas. Skamba sudėtingai, todėl pateiksime pavyzdį:
- Jei susirgote gegužės mėnesį, skaičiavimui bus imamos jūsų pajamos, gautos sausio, vasario ir kovo mėnesiais.
- Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos.
Taip pat egzistuoja išmokų „grindys“ ir „lubos“. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, ir ne didesnė nei 2 šalies vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU). Tai užtikrina minimalią socialinę garantiją mažai uždirbantiems ir apriboja išlaidas labai dideles pajamas gaunantiems asmenims.
Būtina sąlyga: stažas ir prašymo pateikimas
Ne kiekvienas susirgęs automatiškai gauna pinigus. Kad įgytumėte teisę į ligos išmoką, turite turėti ne mažesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jei stažo neturite (pvz., tai jūsų pirmasis darbas), išmoka paprastai nėra mokama, nebent esate jaunas asmuo iki 26 metų, ką tik baigęs mokslus.
Dar vienas kritinis momentas – prašymas. „Sodra“ negali pervesti pinigų, jei nežino jūsų sąskaitos numerio ar nesate išreiškę valios gauti išmoką. Geriausias sprendimas – pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti. Tai padaryti galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Pateikus neterminuotą prašymą vieną kartą, ateityje susirgus pinigai bus pervedami automatiškai be papildomų veiksmų.
Slaugant šeimos narį: kuo skiriasi taisyklės?
Jei nedarbingumo pažymėjimas imamas ne dėl savo ligos, o sergančiam šeimos nariui (dažniausiai vaikui) slaugyti, taisyklės yra palankesnės darbuotojui:
- Išmoką „Sodra“ moka nuo pirmosios nedarbingumo dienos (darbdavys nemoka nieko).
- Išmokos dydis yra didesnis – 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
- Mokėjimo trukmė yra ribota: paprastai mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant vaiką iki 14 metų, o slaugant suaugusį šeimos narį – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Kada laukti pinigų: terminai ir procesai
Tai yra ta dalis, kuri labiausiai rūpi darbuotojams. Pinigų laukimo procesas priklauso ne tik nuo „Sodros“, bet ir nuo jūsų darbdavio. Įstatymas numato, kad ligos išmoka skiriama ir išmokama per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo.
Procesas atrodo taip:
- Pasibaigia jūsų nedarbingumo laikotarpis ir gydytojas uždaro biuletenį.
- Jūsų darbdavys privalo pateikti „Sodrai“ pranešimą (formą NP-SD2) apie jūsų dirbtą laiką ir priskaičiuotą išmoką už pirmąsias 2 dienas.
- „Sodra“ gauna šį pranešimą ir jūsų prašymą (jei pateikėte anksčiau).
- Nuo šio momento pradedamas skaičiuoti 17 darbo dienų terminas.
Dažniausia vėlavimo priežastis – darbdavys delsia pateikti NP-SD2 formą. Kol „Sodra“ nemato darbdavio patvirtinimo (kad, pavyzdžiui, tuo metu nedirbote ir negavote algos), ji negali atlikti mokėjimo. Todėl, jei praėjo savaitė po ligos ir pinigų dar nėra, verta pasiteirauti darbovietės buhalterijos, ar duomenys jau perduoti.
Realybėje „Sodra“ dažnai pinigus perveda greičiau nei per maksimalų terminą, neretai tai įvyksta per 5–10 darbo dienų po dokumentų sutvarkymo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar gausiu ligos išmoką, jei susirgau per atostogas?
Taip. Jei susirgote kasmetinių atostogų metu, atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką. Už ligos laikotarpį mokama ligos išmoka įprasta tvarka.
Ar galiu būti atleistas iš darbo, kol turiu nedarbingumo pažymėjimą?
Darbo kodeksas draudžia atleisti darbuotoją jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu darbdavio iniciatyva (išskyrus tam tikras retas išimtis). Tačiau jei jūsų terminuota darbo sutartis baigiasi ligos metu, atleidimas yra teisėtas, o „Sodra“ ir toliau mokės ligos išmoką (bet ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas po darbo santykių pabaigos, jei liga prasidėjo dar dirbant).
Ar nuo ligos išmokos nuskaičiuojami mokesčiai?
Taip, ligos išmoka yra laikoma pajamomis. Nuo jos yra nuskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Todėl į sąskaitą gaunate „neto“ (į rankas) sumą, kuri yra mažesnė už priskaičiuotąjį dydį.
Ką daryti, jei gydytojas nustatė režimo pažeidimą?
Jei gydytojas užfiksuoja elgesio taisyklių pažeidimą (pvz., neatvykote pasitikrinti sveikatos, vartojote alkoholį ar dirbote), ligos išmoka gali būti nemokama visai arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Kaip pasitikrinti išmokos būseną ir duomenis internetu
Norint išvengti nežinomybės, rekomenduojama naudotis elektroninėmis paslaugomis. Prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams (per el. bankininkystę ar mobilųjį parašą), galite matyti visą aktualią informaciją realiuoju laiku.
Paskyroje kairiajame meniu pasirinkę skiltį „Suvestinės“, galite suformuoti ataskaitą apie savo nedarbingumo pažymėjimus. Ten matysite:
- Ar gydytojas teisingai uždarė nedarbingumo pažymėjimą.
- Ar darbdavys jau pateikė NP-SD2 formą (jei matote užrašą „Dokumentai gauti“, vadinasi, procesas juda).
- Sprendimą dėl išmokos skyrimo – datą, kada pinigai buvo išsiųsti į banką.
Ši savitarnos funkcija yra itin naudinga, nes leidžia kontroliuoti situaciją ir, esant reikalui, priminti darbdaviui apie nepateiktus duomenis, užuot laukus nežinioje. Skaitmeninė sistema užtikrina skaidrumą ir leidžia darbuotojui jaustis užtikrinčiau dėl savo finansinių garantijų ligos atveju.
