Netekus darbo, žmogų dažnai užplūsta nerimas ne tik dėl finansinio stabilumo, bet ir dėl biurokratinių procedūrų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingos. Tačiau šiandieninė sistema Lietuvoje yra pritaikyta taip, kad registracija Užimtumo tarnyboje (anksčiau vadintoje darbo birža) ir nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimas būtų kuo paprastesnis ir, dažniausiu atveju, atliekamas neišeinant iš namų. Svarbu suprasti, kad registracija ne tik suteikia finansinę pagalvę vadinamojo „tarpuvaldžio” metu, bet ir užtikrina socialines garantijas, tokias kaip privalomasis sveikatos draudimas, bei atveria galimybes persikvalifikuoti ar pasinaudoti subsidijomis. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus žingsnius, reikalingus sėkmingai registracijai, išmokų skaičiavimo niuansus ir tai, ką privalu žinoti norint išvengti nemalonių staigmenų.
Kas gali registruotis Užimtumo tarnyboje?
Prieš pradedant registracijos procesą, verta pasitikrinti, ar atitinkate bedarbio statusui gauti keliamus reikalavimus. Užimtumo tarnyba aptarnauja ne tik tuos, kurie ką tik prarado darbą, bet ir asmenis, kurie į darbo rinką grįžta po ilgos pertraukos arba joje dar niekada nedalyvavo. Registruotis gali:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
- Darbingo amžiaus asmenys (nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus).
- Asmenys, kurie niekur nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą (išskyrus suaugusiųjų mokymąsi).
- Asmenys, kurie neturi darbo sutarties ir nevykdo individualios veiklos (nors yra išimčių, leidžiančių registruotis turint verslo liudijimą tam tikromis sąlygomis, tačiau tai gali turėti įtakos išmokai).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad registracija Užimtumo tarnyboje yra galima net ir tuo atveju, jei neturite teisės į nedarbo išmoką. Tokiu atveju vis tiek galite gauti sveikatos draudimą (valstybės lėšomis) bei dalyvauti mokymų programose.
Registracijos procesas internetu: žingsnis po žingsnio
Šiuolaikinės technologijos leidžia išvengti eilių ir fizinių vizitų skyriuose. Greičiausias ir patogiausias būdas užsiregistruoti – naudotis Užimtumo tarnybos elektroninėmis paslaugomis. Tam jums reikės veikiančios elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo.
- Prisijungimas prie sistemos: Apsilankykite oficialioje Užimtumo tarnybos svetainėje ir pasirinkite skiltį „Registracija“. Būsite nukreipti į elektroninių valdžios vartų portalą, kur turėsite patvirtinti savo tapatybę.
- Anketos pildymas: Prisijungus, sistema paprašys užpildyti „Darbo ieškančio asmens kortelę“. Čia turėsite nurodyti savo išsilavinimą, įgytą kvalifikaciją, buvusias darbovietes (nors sistema dažnai pati sugeneruoja duomenis iš „Sodros“, juos verta peržiūrėti ir papildyti) bei pageidaujamą darbą.
- Dokumentų įkėlimas: Jei turite dokumentų, pagrindžiančių jūsų kvalifikaciją (diplomai, sertifikatai), kurie nėra registruoti valstybiniuose registruose, juos gali tekti nuskenuoti ir įkelti į sistemą.
- Konsultacijos pasirinkimas: Pildydami paraišką galėsite pasirinkti jums patogiausią Užimtumo tarnybos skyrių bei konsultacijos laiką pirminiam kontaktui. Dažnai pirmasis kontaktas dabar vyksta telefonu.
Po sėkmingo anketos pateikimo, bedarbio statusas paprastai suteikiamas kitą darbo dieną, tačiau teisė į išmoką nustatoma atskirai, bendradarbiaujant su „Sodra“.
Nedarbo draudimo išmoka: kam ji priklauso?
Vien tik užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje nepakanka, kad gautumėte piniginę išmoką. Nedarbo socialinio draudimo išmoką (NDI) moka „Sodra“, o ne pati Užimtumo tarnyba, todėl taikomi griežti stažo reikalavimai.
Pagrindinė taisyklė yra vadinamasis 12/30 reikalavimas. Tai reiškia, kad jūs turite būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Į šį stažą įskaičiuojami laikotarpiai, kai dirbote pagal darbo sutartį, buvote valstybės tarnyboje ar mokėjote įmokas nuo autorinių sutarčių.
Yra ir tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, stažo reikalavimas gali būti netaikomas arba taikomas kitaip asmenims, kurie baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat pareigūnams ir kariams, išleistiems į atsargą.
Kaip apskaičiuojamas išmokos dydis?
Nedarbo išmoka nėra vienodo dydžio visiems – ji priklauso nuo jūsų buvusio atlyginimo ir valstybės nustatytų rodiklių. Išmoką sudaro dvi dalys:
- Pastovioji dalis: Ji yra vienoda visiems ir priklauso nuo einamųjų metų Minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Paprastai tai sudaro apie 23% nuo MMA. Tai garantuota suma, kurią gauna visi teisę į išmoką turintys asmenys, nepriklausomai nuo buvusios algos.
- Kintamoji dalis: Ši dalis priklauso tiesiogiai nuo jūsų buvusių pajamų. Skaičiuojamas jūsų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) per 30 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį užpraeitą mėnesį iki registracijos dienos. Išmoka negali būti begalinė – yra nustatytos „lubos“, kurios negali viršyti 58,18% šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Labai svarbu žinoti, kad nedarbo išmoka nėra mokama visą laiką ta pačia suma. Ji yra mokama 9 mėnesius (jei turite pakankamą stažą) ir mažėja tokia tvarka:
- 1–3 mėnesį mokama visa apskaičiuota išmoka.
- 4–6 mėnesį mokama 75% apskaičiuotos išmokos.
- 7–9 mėnesį mokama 50% apskaičiuotos išmokos.
Sveikatos draudimas ir „Sodros“ vaidmuo
Daugeliui žmonių bedarbio statusas yra svarbus dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Lietuvoje asmenys, kurie nedirba ir nėra draudžiami valstybės, privalo PSD įmokas mokėti savarankiškai. Tai gali tapti nemenka finansine našta.
Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir gavus bedarbio statusą, valstybė pradeda mokėti PSD už jus. Tai reiškia, kad galite nemokamai lankytis poliklinikose, gauti kompensuojamus vaistus ir kitas medicinos paslaugas. Tačiau būkite atidūs: jei praleidžiate paskirtus vizitus Užimtumo tarnyboje be pateisinamos priežasties ar atsisakote siūlomo tinkamo darbo, bedarbio statusas gali būti panaikintas, o kartu nutrūks ir sveikatos draudimas.
Atleidimo priežasties įtaka išmokos mokėjimo pradžiai
Ne visiems išmoka pradedama mokėti iškart po registracijos. Tai, kada gausite pirmuosius pinigus, tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu pagrindu nutrūko jūsų darbo sutartis.
Jei buvote atleistas darbdavio iniciatyva be jūsų kaltės (pvz., etato mažinimas), darbo sutarties šalių susitarimu ar pasibaigus terminuotai sutarčiai – išmoka pradedama mokėti po 8 dienų nuo registracijos statuso suteikimo.
Tačiau, jei darbo sutartis buvo nutraukta dėl darbuotojo kaltės (šiurkštus pažeidimas) arba paties darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių, nedarbo išmokos mokėjimas pradedamas tik praėjus 3 mėnesiams po registracijos. Tai yra savotiška apsaugos priemonė, skatinanti stabilumą darbo rinkoje. Todėl, planuojant išeiti iš darbo, visada naudingiau tartis dėl atleidimo „šalių susitarimu“, o ne tiesiog rašyti prašymą išeiti savo noru, jei planuojate iškart kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Registracijos ir išmokų procese dažnai kyla specifinių klausimų. Štai atsakymai į populiariausius iš jų:
Ar galiu registruotis Užimtumo tarnyboje, jei turiu verslo liudijimą?
Taip, registruotis galite, tačiau turint galiojantį verslo liudijimą ilgiau nei tam tikrą laikotarpį, jums gali būti nesuteiktas bedarbio statusas, o tik „darbo ieškančio asmens“ statusas. Tai reiškia, kad nedarbo išmokos gauti negalėsite, kol nenutrauksite veiklos. Jei verslo liudijimą turėjote praeityje, tai netrukdo gauti išmokos dabar.
Kada pervedami pinigai į sąskaitą?
„Sodra“ nedarbo išmokas už praėjusį mėnesį moka nuo einamojo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos. Pavyzdžiui, išmoką už spalį gausite lapkričio 20–30 dienomis. Pinigai nėra pervedami avansu.
Ar galiu dirbti nelegaliai arba „trumpam“ būdamas biržoje?
Jokiu būdu. Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su Valstybine darbo inspekcija ir „Sodra“. Jei paaiškės, kad gaudami nedarbo išmoką dirbote nelegaliai arba turėjote nedeklaruotų pajamų, privalėsite grąžinti visą neteisėtai gautą išmoką, o bedarbio statusas bus panaikintas. Net ir vienos dienos oficialus įdarbinimas automatiškai stabdo išmokos mokėjimą.
Kas nutinka, jei susergu būdamas bedarbiu?
Jei susirgote ir turite nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį), privalote apie tai informuoti savo konsultantą. Ligos metu jums nereikia vykti į konsultacijas ar priimti darbo pasiūlymų. Nedarbo išmoka mokama ir ligos metu, tačiau ji nėra keičiama į ligos išmoką – gaunate tą pačią NDI.
Papildomos galimybės ir persikvalifikavimas
Nors finansinė išmoka yra svarbi, pagrindinis Užimtumo tarnybos tikslas yra padėti jums kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką. Būdamas registruotu bedarbiu, jūs turite prieigą prie įvairių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Viena populiariausių – profesinis mokymas.
Jei jūsų turima kvalifikacija paseno arba norite kardinaliai pakeisti karjeros kryptį (pavyzdžiui, iš administratoriaus tapti programuotoju ar suvirintoju), Užimtumo tarnyba gali finansuoti jūsų mokslus. Tai puiki proga nemokamai įgyti paklausią specialybę. Taip pat egzistuoja parama judumui (kelionės išlaidų kompensavimas, jei darbas toli nuo namų) bei subsidijos darbdaviams, įdarbinantiems tam tikras asmenų grupes.
Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, svarbu ne tik formaliai registruotis, bet ir aktyviai bendrauti su priskirtu konsultantu, išsakyti savo lūkesčius ir domėtis finansuojamų mokymų sąrašais. Proaktyvus požiūris dažnai lemia, kad naujas, geriau apmokamas darbas atsiranda greičiau nei baigiasi nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis.
