Artėjant šaltajam metų laikui, kiekvienas namų ūkis pradeda ruoštis šildymo sezonui. Dažnai nutinka taip, kad po ilgos vasaros pertraukos įjungus šildymo sistemą, kambariai nešyla taip, kaip turėtų. Palietus radiatorius galima pastebėti keistą reiškinį – jų apačia yra maloniai karšta, o viršus lieka visiškai šaltas. Tai yra klasikinis ir bene dažniausiai pasitaikantis požymis, rodantis, kad šildymo sistemoje susikaupė oras. Oro burbulai sukuria savotiškus kamščius, kurie neleidžia karštam vandeniui tolygiai cirkuliuoti po visą radiatoriaus plotą, todėl šildymo efektyvumas drastiškai krinta, o jūsų šildymo sąskaitos, nepaisant šaltų namų, vis tiek auga. Nors daugeliui atrodo, kad bet koks su šildymo sistema ar vamzdynais susijęs darbas reikalauja profesionalaus santechniko įsikišimo, radiatorių nuorinimas iš tikrųjų yra labai paprasta, greita ir jokių specialių inžinerinių žinių nereikalaujanti procedūra. Šiam darbui atlikti nereikia nei brangių įrankių, nei ypatingo fizinio pasirengimo, tačiau be galo svarbu žinoti pagrindinius žingsnius ir elementarias saugumo taisykles. Tinkamai paruošta šildymo sistema ne tik užtikrins jaukią šilumą jūsų namuose tamsiais ir žvarbiais žiemos vakarais, bet ir prailgins pačios šildymo įrangos tarnavimo laiką, apsaugodama ją nuo nereikalingo nusidėvėjimo, vidinės korozijos ir galimų avarijų pačiame žiemos įkarštyje.
Kodėl radiatoriuose atsiranda oras ir kokios to pasekmės?
Norint visiškai suprasti, kodėl reikia reguliariai nuorinti radiatorius, verta žinoti, iš kur tas oras apskritai atsiranda uždaroje namų šildymo sistemoje. Vanduo, kuriuo užpildomi vamzdžiai ir radiatoriai, natūraliai savyje turi ištirpusių dujų. Šildant vandenį katile, šios dujos išsiskiria oro burbuliukų pavidalu. Kadangi oras pagal fizikos dėsnius yra kur kas lengvesnis už vandenį, jis kyla į viršų ir neišvengiamai kaupiasi aukščiausiuose šildymo sistemos taškuose – dažniausiai viršutiniuose radiatorių kampuose arba antrajame ir trečiajame pastato aukštuose esančiuose šildymo prietaisuose.
Kita, ne mažiau dažna oro atsiradimo priežastis yra nedideli, kartais plika akimi net nepastebimi sistemos nesandarumai. Pavyzdžiui, mikroskopiniai plyšiai ties vamzdžių sujungimais, pavargusios senos tarpinės ar prastai užsukti ventiliai gali leisti orui iš aplinkos lėtai patekti į vidų. Tai ypač dažnai nutinka tada, kai sistema atvėsta ir joje šiek tiek sumažėja slėgis. Be to, oras į vamzdyną dideliais kiekiais patenka atliekant bet kokius remonto darbus, keičiant senuosius radiatorius naujais, valant filtrus ar tiesiog papildant šildymo sistemą nauju, šviežiu vandeniu iš čiaupo.
Svarbu suprasti, kad laiku neišleistas oras sukelia keletą rimtų inžinerinių ir finansinių problemų. Visų pirma, tai trukdo šilumos atidavimui. Ten, kur yra oras, nėra karšto vandens, todėl radiatoriaus paviršiaus plotas, kuris turėtų spinduliuoti šilumą į patalpą, sumažėja. Antra, deguonis, esantis uždaroje sistemoje, chemiškai reaguoja su metaliniais radiatorių ir vamzdžių paviršiais, sukeldamas greitą vidinę koroziją. Rūdys ilgainiui virsta kietomis nuosėdomis, kurios gali užkimšti plonus vamzdžius, sugadinti brangius cirkuliacinius siurblius ir termostatinius vožtuvus. Trečia, oras sistemoje sukelia itin erzinančius garsus – gurguliavimą, švilpimą, vandens teškėjimą ar net bumbsėjimą, kurie ypač aiškiai girdimi nakties tyloje ir gali rimtai trikdyti jūsų bei jūsų šeimos narių ramų miegą.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad sistemą būtina nuorinti
Atpažinti oru užsipildžiusį radiatorių nėra sunku, jei žinote, į ką atkreipti dėmesį. Prieš kviesdami meistrą ir išleisdami nemenką sumą pinigų jo vizitui, galite patys atlikti paprastą diagnostiką savo namuose. Štai patys pagrindiniai simptomai, bylojantys apie susidariusius oro kamščius šildymo sistemoje:
- Netolygus radiatoriaus įšilimas. Tai yra pats akivaizdžiausias ir lengviausiai patikrinamas ženklas. Pridėkite ranką prie radiatoriaus apačios, o tada – prie paties viršaus. Jei apačia yra karšta ar bent jau maloniai šilta, o viršus visiškai šaltas, galite būti visu šimtu procentų tikri, kad viršutinėje prietaiso dalyje susikaupė oras, neleidžiantis karštam vandeniui užpildyti visos radiatoriaus talpos.
- Keisti ir neįprasti garsai. Šildymo sistemai aktyviai veikiant girdimas nuolatinis arba protarpinis gurguliavimas, burbuliavimas, tekančio upelio garsai ar net aukšto dažnio švilpimas reiškia, kad vanduo vamzdžiuose maišosi su oru ir labai sunkiai prasiskverbia per siaurus radiatoriaus kanalus.
- Radiatorius išlieka visiškai šaltas. Nors retai, tačiau kartais oro kamštis būna toks didelis, kad visiškai blokuoja vandens patekimą į radiatorių. Jei vamzdis, vedantis tiesiai į radiatorių iš sienos ar grindų, yra karštas, bet pats radiatorius – visiškai ledinis, didelė tikimybė, kad pagrindinė kaltininkė yra oro sankaupa.
- Dažnas šildymo katilo slėgio kritimas. Jei turite nuosavą namą ir individualų dujinį, elektrinį ar kieto kuro šildymo katilą, ir pastebite, kad jo manometras nuolat rodo sumažėjusį slėgį, tai gali reikšti, kad sistemoje klaidžioja oras, kuris, kintant vandens temperatūrai, keičia savo tūrį ir smarkiai išbalansuoja visos sistemos darbą.
Pasiruošimas darbui: kokių įrankių prireiks?
Radiatorių nuorinimas tikrai nereikalauja jokių specializuotų, profesionalių ar sunkiai randamų inžinerinių įrankių. Viską, ko reikia, greičiausiai jau turite savo namų įrankių dėžėje arba galite nebrangiai įsigyti artimiausioje ūkinių prekių parduotuvėje vos už kelis eurus. Tinkamas, išankstinis pasiruošimas užtikrins, kad darbas vyks sklandžiai, be jokio streso ir neištepsite šviesių grindų ar sienų juodu, purvinu vandeniu, kuris, deja, gana dažnai būna senų šildymo sistemų viduje.
Šiai procedūrai jums būtinai prireiks šių paprastų priemonių:
- Radiatoriaus nuorinimo raktelis. Tai mažas, dažniausiai kvadratinę arba drugelio formos angą turintis metalinis raktelis, specialiai sukurtas atsukti standartinius nuorinimo vožtuvus. Jei tokio raktelio netyčia neturite, nenusiminkite – naujesniuose radiatoriuose beveik visada galima išsiversti su paprastu plokščiuoju atsuktuvu.
- Sena šluostė, storas rankšluostis arba popierinių rankšluosčių ritinėlis. Juos reikės padėti ant grindų tiesiai po radiatoriaus vožtuvu, kad patikimai apsaugotumėte grindų dangą ir grindjuostes nuo atsitiktinių purvino vandens lašų ar netikėtų purslų.
- Nedidelis indelis, puodelis arba tuščias stiklainis. Į šią talpą išleisite orą ir surinksite pirmuosius iš vožtuvo pasirodysiančius vandens lašus.
- Apsauginės darbo pirštinės. Nors tai nėra privaloma, tačiau labai rekomenduojama. Vanduo šildymo sistemoje gali būti ne tik labai karštas, bet ir stipriai prisotintas aštrių rūdžių bei kitų metalo nuosėdų, todėl pirštinės apsaugos jūsų rankas nuo galimų nudegimų ir sunkiai nuplaunamų nešvarumų.
Žingsnis po žingsnio: kaip nuorinti radiatorių namuose
Kai jau surinkote visus reikiamus įrankius ir esate visiškai pasiruošę, galite drąsiai pradėti patį nuorinimo procesą. Čia svarbiausia yra neskubėti, nepanikuoti išgirdus šnypštimą ir viską atlikti griežtai nuosekliai. Štai detalus gidas, kaip šį darbą atlikti maksimaliai saugiai ir efektyviai.
Šildymo sistemos išjungimas arba temperatūros sumažinimas
Pirmas ir bene svarbiausias žingsnis prieš pradedant bet kokius veiksmus – šildymo sistemos išjungimas. Jei gyvenate nuosavame name ir turite prieigą prie individualaus šildymo katilo, tiesiog jį išjunkite valdymo skydelyje. Jei gyvenate daugiabutyje, kuriame veikia centrinis šildymas, tiesiog užsukite termostatinius vožtuvus ant visų radiatorių, kuriuos ruošiatės nuorinti – nustatykite juos ties nuliu arba ties snaigės simboliu, reiškiančiu apsaugą nuo užšalimo.
Kodėl tai yra absoliučiai būtina? Kai veikia šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys, jis dideliu greičiu nuolat varinėja vandenį kartu su oro burbulais po visą sistemą. Jei bandysite nuorinti radiatorių tuo metu, kai veikia siurblys, oras tiesiog migruos iš vienos vietos į kitą, o dėl srauto dinamikos į sistemą per atidarytą vožtuvą gali būti netgi įsiurbtas papildomas oras iš kambario. Be to, išjungus šildymą, sistemoje esantis vanduo šiek tiek atvės, todėl gerokai sumažės rizika nusiplikyti karštu vandeniu ar išsiveržusiais garais. Išjungę šildymą, palaukite bent 30-60 minučių, kol vanduo visiškai nustos cirkuliuoti ir oras ramiai bei natūraliai pakils į pačius radiatorių viršus.
Nuorinimo vožtuvo atsukimas
Jei gyvenate dviejų ar daugiau aukštų name, visada pradėkite nuorinimo procedūrą nuo apatiniame aukšte esančių radiatorių ir pamažu judėkite į viršų. Tai svarbu todėl, kad oras namo sistemoje natūraliai kyla aukštyn. Priėję prie radiatoriaus, suraskite nuorinimo vožtuvą. Dažniausiai jis yra įmontuotas viename iš viršutinių radiatoriaus kampų, priešingoje pusėje nei yra sumontuotas temperatūros reguliatorius (termostatas). Tai mažas apvalus metalinis išsikišimas su nedidele skylute šone ar apačioje.
- Apsaugokite aplinką. Paimkite paruoštą šluostę ir apvyniokite ją aplink vožtuvą arba tiesiog gausiai patieskite ją tiesiai po vožtuvu ant grindų.
- Paruoškite indelį. Viena ranka tvirtai laikykite indelį po vožtuvo skylute, iš kurios turėtų pasirodyti vanduo.
- Įstatykite įrankį. Kita ranka įstatykite nuorinimo raktelį (arba pritaikytą plokščią atsuktuvą) tiesiai į vožtuvo angą.
- Atsukite vožtuvą. Lėtai, be didelės jėgos ir staigių judesių, sukite raktelį prieš laikrodžio rodyklę. Dažniausiai visiškai pakanka atsukti nuo ketvirtadalio iki pusės apsisukimo, kad oras pradėtų eiti lauk.
- Klausykitės šnypštimo. Vos pasukus, turėtumėte išgirsti aiškų šnypštimą – tai per mažą skylutę po spaudimu išeinantis oras. Būkite labai atidūs ir jokiu būdu neišsukite vožtuvo varžto iki pat galo iš sriegio, nes jį grąžinti atgal į vietą per stipriai besiveržiant karštam vandeniui bus labai sunku ir pavojinga.
- Laukite vandens. Kai šnypštimas nustos ir iš vožtuvo pradės tolygiai bėgti, lašėti ar purkšti vanduo be jokių oro burbuliukų trukdžių (srovė taps vientisa), tai reikš, kad visas susikaupęs oras iš radiatoriaus jau sėkmingai išėjo.
- Užsukite vožtuvą. Nedelsdami, bet tvirtai ir ramiai užsukite vožtuvą sukdami raktelį pagal laikrodžio rodyklę. Priveržkite sandariai, bet nepersistenkite ir nepriveržkite per stipriai, kad nepažeistumėte jautraus metalinio sriegio. Nuvalykite vožtuvą šluoste ir patikrinkite, ar nelaša vanduo.
Slėgio patikrinimas sistemoje
Jei daugiabučio gyventojai po nuorinimo gali tiesiog atsukti termostatus ir džiaugtis šiluma, nuosavų namų savininkams, turintiems individualų katilą, privaloma atlikti dar vieną žingsnį – patikrinti sistemos slėgį. Išleidus nemažą kiekį oro iš kelių radiatorių, sistemoje akivaizdžiai sumažėja bendras tūris, todėl manometras, esantis ant šildymo katilo, beveik visada rodys slėgio kritimą. Normalus ir saugus darbinis slėgis daugumoje uždarų namų šildymo sistemų yra tarp 1.0 ir 1.5 baro (nors tikslius ir jūsų įrangai pritaikytus skaičius geriausia pasitikrinti savo katilo gamintojo instrukcijoje).
Jei po nuorinimo pastebite, kad slėgis nukrito žemiau rekomenduojamos ribos, turėsite papildyti sistemą trūkstamu vandeniu. Tai padaryti nesunku atsukant specialų vandens papildymo vožtuvą, kuris dažniausiai yra sumontuotas vamzdyne tiesiai po katilu. Lėtai ir atsargiai leiskite vandenį į sistemą, neatitraukdami akių nuo manometro rodyklės. Kai pasieksite reikiamą slėgį (pavyzdžiui, 1.2 baro), tvirtai užsukite papildymo vožtuvą. Tada galite vėl įjungti katilą į įprastą šildymo režimą.
Ką daryti, jei nuorinus radiatorius jie vis tiek nešyla?
Kartais net ir labai kruopščiai pagal visas taisykles atliktas nuorinimas neduoda jokių laukiamų rezultatų. Atidarėte vožtuvą, iš karto pasirodė vientisa vandens srovė, o oro nebuvo nė kvapo, tačiau įjungus šildymą radiatorius vis tiek išlieka šaltas. Tokiu atveju turite suprasti, kad problema slypi visai kitur ir oro kamščiai čia niekuo dėti.
Pirmoji ir dažniausiai pasitaikanti alternatyvi priežastis – užstrigęs termostatinis vožtuvas. Per ilgus vasaros mėnesius, kai šildymas nenaudojamas ir termostatai dažnai paliekami užsukti, vožtuvo viduje esantis plonas metalinis kaištis gali priskresti, oksiduotis ir užstrigti uždarytoje padėtyje. Norėdami tai patikrinti, nuimkite plastikinę termostato galvutę (dažniausiai ji atsukama ranka) ir atsargiai, naudodami reples, medinės kaladėlės galą arba plaktuko kotą, švelniai pabaksnokite išlindusį metalinį kaištį. Jis turėtų lengvai spyruokliuoti. Jei jis nejuda, švelniai jį pajudinkite, ištraukite ir suspauskite kelis kartus, tačiau būkite labai atsargūs, kad jo nesulaužytumėte ar neištrauktumėte visiškai.
Antroji priežastis – pačiame radiatoriuje susikaupęs kietas purvas ir storos nuosėdos. Jei radiatoriaus viršus yra karštas, o apačia šalta (tai yra visiškai atvirkštinė situacija nei oro atveju), tai yra itin aiškus ženklas, kad prietaiso dugne susikaupė storas sluoksnis metalo rūdžių ir magnetito dumblo, blokuojančio karšto vandens pratekėjimą apatiniais kanalais. Tokiu atveju namų sąlygomis padaryti pavyks nedaug – reikės radiatorių atjungti, nuimti nuo sienos ir kruopščiai išplauti lauke naudojant stiprią vandens srovę, o tai dažniausiai reikalauja profesionalaus santechniko pagalbos.
Trečioji galima priežastis gali būti visiškai išsibalansavusi namo šildymo sistema. Jei arčiausiai šildymo katilo esantys radiatoriai yra tiesiog verdantys ir neįmanoma prie jų prisiliesti, o esantys toliausiai (pavyzdžiui, antrojo aukšto pabaigoje) – vos drungni, sistemą reikia balansuoti. Tai daroma meistro, kuris kruopščiai sureguliuoja grįžtamojo srauto vožtuvus kiekvienam radiatoriui, taip užtikrinant vienodą vandens pasiskirstymą visame tinkle.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Natūralu, kad susiduriant su šildymo sistemomis ir bandant pirmuosius darbus atlikti savarankiškai, kyla daug papildomų dvejonių ir klausimų. Žemiau pateikiame aiškius atsakymus į pačius dažniausius gyventojų klausimus apie radiatorių nuorinimą ir priežiūrą.
Kaip dažnai reikia nuorinti radiatorius?
Rekomenduojama visus namų radiatorius profilaktiškai nuorinti bent kartą per metus – geriausia ankstyvą rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesį, prieš pat pradedant aktyvų šildymo sezoną. Tačiau, jei viduržiemį vėl išgirstate gurguliavimą ar pastebite netolygų šilimą kambariuose, šią procedūrą galite drąsiai pakartoti ir sezono viduryje.
Ar galiu nuorinti radiatorius, kai šildymas yra pilnai įjungtas?
Techniškai ir fiziškai tai yra įmanoma, ypač senesniuose daugiabučiuose, kur neturite jokios galimybės išjungti viso namo centrinės sistemos. Tačiau tai daryti yra kur kas pavojingiau, nes purškiantis vanduo gali būti itin karštas ir sukelti rimtus odos nudegimus. Be to, sistemoje veikiantis galingas siurblys gali trukdyti visam orui sėkmingai pasišalinti pro vožtuvą. Visada rekomenduojama bent jau visiškai užsukti paties radiatoriaus termostatą ir palaukti keliasdešimt minučių, kol radiatoriaus metalas ir vanduo jame šiek tiek atvės.
Kodėl iš radiatoriaus bėgantis vanduo yra juodas arba labai rudas?
Labai išsigąsti pamačius juodą vandenį nereikėtų – senose, daug metų veikiančiose plieninėse ar ketaus sistemose tamsus, purvinas vanduo yra visiškai normalus reiškinys. Juoda spalva reiškia, kad vandenyje yra magnetito (geležies oksido) dalelių, kurios atsiranda dėl natūralios korozijos. Tačiau, jei vanduo itin tirštas, primena purvą ir užkemša vožtuvą, tai yra rimtas signalas, kad visą šildymo sistemą artimiausiu metu reikėtų profesionaliai išplauti kompresoriumi ir iš naujo užpildyti vandeniu sumaišytu su specialiais koroziją stabdančiais cheminiais inhibitoriais.
Ar nuorinimo metu galiu kaip nors sugadinti ar sulaužyti patį radiatorių?
Jei viską darote ramiai, švelniai ir nenaudojate perteklinės fizinės jėgos sukdami raktelį, sugadinti radiatorių yra beveik neįmanoma. Pati didžiausia naujokų klaida, kurios privalote išvengti – visiškas nuorinimo varžto išsukimas iš jo lizdo. Jei taip netyčia nutiks, karštas ir purvinas vanduo iškart pradės nevaldoma srove veržtis į kambarį, o įsukti mažą varžtą atgal į sriegį kovojant su stipria vandens srove bus be galo sudėtinga, ko pasėkoje galite smarkiai užlieti savo ir kaimynų patalpas.
Profilaktika: kaip užkirsti kelią oro kaupimuisi šildymo sistemoje
Nors radiatorių nuorinimas pats savaime nėra varginantis ar daug laiko atimantis procesas, nuolatinis, pasikartojantis oro kaupimasis sistemoje yra ryškus ženklas, kad kažkas pastate funkcionuoja neteisingai. Norint išvengti šios problemos ir nuolatinių lakstymų su rakteliu ateityje, verta imtis tam tikrų išmintingų prevencinių priemonių, kurios užtikrins visiškai sklandų ir tylų šildymo sistemos darbą ilgus metus.
Visų pirma, labai svarbu nuolat palaikyti stabilų ir gamintojo nurodytą tinkamą vandens slėgį. Kaip jau minėta ankščiau, per mažas slėgis katile leidžia orui iš aplinkos lėtai skverbtis į sistemą per menkiausius, akimi nematomus mikroskopinius nesandarumus. Reguliariai, bent kartą per kelias savaites, stebėkite katilo manometrą. Jei pastebite, kad slėgį vandeniu reikia atstatyti į normą dažniau nei kartą per mėnesį, tai nebėra normalu. Tokiu atveju būtina kviesti patyrusį specialistą, kuris specialia įranga surastų paslėptą nuotėkį. Tai gali būti sienoje ar po grindimis trūkęs vamzdis, lašanti katilo jungtis ar tiesiog susidėvėjęs bei slėgio nebelaikantis katilo išsiplėtimo indas.
Antras itin naudingas inžinerinis sprendimas, ypač rekomenduojamas didesniuose, kelių aukštų namuose, yra automatinių nuorinimo vožtuvų (santechnikų kalboje dažnai vadinamų tiesiog „automatiniais nuorintojais”) sumontavimas. Šie nedideli, palyginti nebrangūs mechanizmai stacionariai montuojami pačiuose aukščiausiuose šildymo sistemos taškuose – pavyzdžiui, ant viršutinio aukšto radiatorių, šildymo sistemos stovuose ar specialiuose kolektoriuose. Automatiniai vožtuvai savo viduje turi specialią plūdę: kai įrenginyje susikaupia oro burbulas, plūdė nusileidžia žemyn, atidarydama mažą vožtuvėlį ir taip automatiškai išleisdama orą į aplinką. Kai oras pasišalina ir vandens lygis vožtuve vėl pakyla, plūdė sandariai uždaro sistemą. Ši inovacija visiškai pašalina poreikį žmogui bėgioti po namus su nuorinimo rakteliu rankose.
Galiausiai, niekada nepamirškite kasmetinės šildymo katilo ir visos šildymo sistemos techninės priežiūros. Kvalifikuotas meistras gali profesionaliai patikrinti išsiplėtimo indo membraną, atidžiai įvertinti cirkuliacinio siurblio būklę bei pamatuoti vandens kokybę ir jo rūgštingumą. Jei tyrimas parodys, kad vanduo sistemoje labai kietas arba sukelia pernelyg greitą detalių koroziją, meistras tikrai rekomenduos į sistemą įvesti specialių cheminių priedų – inhibitorių. Šios modernios cheminės medžiagos veiksmingai sustabdo metalų oksidaciją, todėl vandenyje nustoja natūraliai susidaryti cheminės dujos. To rezultatas – radiatoriai šyla kur kas efektyviau, tolygiau ir nustoja skleisti bet kokius garsus. Kruopščiai pasirūpinę šiais nesudėtingais profilaktikos žingsniais, galėsite ramiai atsipalaiduoti ir mėgautis jaukia šiluma, o mažas nuorinimo raktelis dūlės tamsiame įrankių dėžės kampe be jokio realaus poreikio jį vėl panaudoti.
