Nekilnojamojo turto savininkams dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai įsigytame būste vis dar „kabo“ buvę savininkai arba kai nuomininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai, pamiršta ar piktybiškai nenori pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaracijos. Anksčiau tokios problemos sprendimas reikalaudavo vizito į seniūniją, stovėjimo eilėse ir popierinių prašymų pildymo. Tačiau šiandien, valstybei vis labiau skaitmenizuojant paslaugas, pašalinių asmenų išregistravimas iš jums priklausančio buto ar namo yra tapęs greitu ir nesudėtingu procesu. Daugeliu atvejų tai užtrunka vos keletą minučių ir nereikalauja jokių teisinių žinių ar papildomų išlaidų, o rezultatas pasiekiamas neišeinant iš namų.
Kodėl svarbu nedelsiant sutvarkyti deklaravimo duomenis?
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas iš esmės yra administracinis formalumas, nurodantis, kur asmuo gyvena ir kur jam turėtų būti siunčiama oficiali korespondencija, perteklinis registruotų asmenų skaičius būste savininkui gali sukelti realių finansinių ir buitinių nepatogumų. Dažnai žmonės mano, kad jei asmuo negyvena fiziškai, tai jo registracija nieko nekeičia, tačiau tai nėra tiesa.
Pirmiausia, tai susiję su komunaliniais mokesčiais. Nors už šildymą ar bendrą namo priežiūrą mokama pagal kvadratūrą, kai kurie mokesčiai tiesiogiai priklauso nuo bute deklaruotų asmenų skaičiaus. Pats ryškiausias pavyzdys – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Daugelyje savivaldybių šis mokestis skaičiuojamas pagal gyventojų skaičių. Jei jūsų bute vis dar registruoti trys buvę nuomininkai, už šiukšlių išvežimą galite mokėti kelis kartus daugiau nei priklausytų realiai.
Antra, tai susiję su saugumu ir korespondencija. Jei jūsų adresu registruotas svetimas asmuo, ypač jei jis turi skolų ar teisinių problemų, į jūsų pašto dėžutę nuolat kris laiškai iš antstolių, teismų ar policijos. Nors antstoliai neturi teisės areštuoti jūsų turto už svetimas skolas vien dėl registracijos fakto, jų vizitai ir nuolatinis laiškų srautas gali sukelti nemenką psichologinį diskomfortą.
Teisinis pagrindas: kas turi teisę naikinti deklaraciją?
Svarbu suprasti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisės į būstą. Tai yra tik informacinio pobūdžio duomenys valstybės registruose. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad būsto savininkas (arba bendraturtis) turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą su prašymu panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis.
Ši teisė įsigalioja, kai:
- Asmuo bute nebegyvena (išsikraustė).
- Asmuo prarado teisę naudotis būstu (pvz., pasibaigė arba nutraukta nuomos sutartis).
- Asmuo niekada ten negyveno, bet buvo deklaruotas (pavyzdžiui, leidus savininkui, bet vėliau susitarimas pasikeitė).
Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei asmuo turi galiojančią teisinę teisę ten gyventi (pvz., galiojanti, nenutraukta nuomos sutartis arba uzufruktas), tačiau praktikoje, jei nuomos sutartis pasibaigė ir nuomininkas išsikraustė, savininkas turi pilną teisę inicijuoti išregistravimą.
Žingsnis po žingsnio: kaip išregistruoti žmogų internetu
Visas procesas vyksta per elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt) arba tiesiogiai per Registrų centro savitarną, kuri nukreipia į atitinkamą paslaugą. Tai yra saugiausias ir greičiausias būdas. Jums reikės turėti galimybę prisijungti prie elektroninės bankininkystės, naudoti mobilųjį parašą arba „Smart-ID“.
1. Prisijungimas prie sistemos
Nueikite į portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ (www.epaslaugos.lt). Paieškos laukelyje įveskite frazę „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas“ arba tiesiog pasirinkite kategoriją „Seniūnija / Savivaldybė“ -> „Gyvenamosios vietos deklaravimas“. Jums reikės paslaugos, kuri dažniausiai vadinasi „Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ir naikinimas“.
2. Paslaugos užsakymas
Prisijungę per savo banką ar su elektroniniu parašu, pasirinkite paslaugą, skirtą būsto savininkams. Sistema automatiškai identifikuos jums priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal Registrų centro duomenis. Jums nereikės įkelti nuosavybės dokumentų (išrašų), nebent sistema dėl techninių kliūčių nemato jūsų turto, kas pasitaiko itin retai.
3. Asmens pasirinkimas ir prašymo pildymas
Sistemoje pamatysite sąrašą asmenų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą jūsų bute. Tai labai naudinga funkcija, nes kartais savininkai net nežino, kiek tiksliai „mirusių sielų“ yra registruota jų nuosavybėje. Pasirinkite asmenį ar asmenis, kuriuos norite išregistruoti. Jums reikės nurodyti priežastį. Dažniausiai pasirenkamos standartinės priežastys:
- Asmuo negyvena nurodytu adresu.
- Pasibaigė nuomos sutartis.
- Pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas (jei pirkote butą su gyventojais).
4. Patvirtinimas ir laukimas
Užpildžius prašymą ir jį patvirtinus elektroniniu būdu, jis automatiškai nukeliauja į atitinkamą seniūniją arba savivaldybės skyrių. Sprendimas dažniausiai priimamas per keletą darbo dienų (įstatymas numato iki 20 darbo dienų terminą, tačiau praktikoje tai vyksta greičiau, ypač didžiuosiuose miestuose). Apie priimtą sprendimą būsite informuoti el. paštu arba per sistemą.
Sudėtingesni atvejai: nepilnamečiai ir bendraturčiai
Nors procesas atrodo paprastas, egzistuoja situacijų, kurios reikalauja daugiau atidumo. Viena opiausių problemų – nepilnamečių vaikų išregistravimas. Lietuvos įstatymai griežtai saugo vaiko teises, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi sutapti su bent vieno iš tėvų gyvenamąja vieta. Jei bandysite išregistruoti šeimą su vaikais, seniūnija gali reikalauti įrodymo, kad jie turi kur kitur gyventi, arba procesas gali užtrukti, kol bus susisiekta su vaiko teisių apsaugos specialistais.
Visgi, jei jūs esate naujas savininkas ir bute liko registruoti svetimi vaikai, jūs turite teisę juos išregistruoti. Tokiu atveju, jei tėvai nedeklaruoja naujos gyvenamosios vietos, jie (kartu su vaikais) dažniausiai įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės. Tai reiškia, kad jie „nenueina į niekur“, bet yra „prirašomi“ prie savivaldybės administracijos, kas leidžia jiems gauti socialines paslaugas.
Kitas niuansas – bendraturčiai. Jei butas priklauso keliems savininkams, norint panaikinti trečiojo asmens deklaraciją, kartais gali prireikti visų bendraturčių sutikimo, priklausomai nuo to, kaip suformuluotas prašymas ir kokia yra savivaldybės tvarka, nors dažniausiai pakanka vieno savininko iniciatyvos, jei įrodoma, kad asmuo ten negyvena.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar asmuo bus informuotas, kad jį išregistravau?
Tiesiogiai sistema asmeniui pranešimo nesiunčia (nebent jis pats tikrintųsi savo duomenis), tačiau deklaravimo įstaiga, nagrinėdama prašymą, gali bandyti susisiekti su išregistruojamu asmeniu, siekdama patikslinti aplinkybes. Visgi, dažniausiai asmuo apie tai sužino tik tada, kai bando gauti paslaugas, kurioms reikalinga gyvenamoji vieta.
Kiek kainuoja išregistravimo paslauga?
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimas elektroniniu būdu yra nemokama paslauga. Jokių valstybės rinkliavų mokėti nereikia.
Ką daryti, jei sistema neleidžia atlikti veiksmo?
Kartais pasitaiko techninių kliūčių, jei Registrų centre jūsų nuosavybės duomenys nėra visiškai atnaujinti (pvz., turtas įsigytas vakar). Tokiu atveju rekomenduojama palaukti keletą dienų arba kreiptis tiesiogiai į savo seniūniją el. paštu su laisvos formos prašymu ir nuosavybės dokumento kopija.
Ar galiu išregistruoti žmogų, jei jis vis dar fiziškai gyvena bute?
Jei asmuo fiziškai gyvena bute ir turi galiojančią nuomos sutartį, jo išregistruoti negalite – tai būtų neteisėta. Pirmiausia turite teisiniu keliu nutraukti nuomos sutartį ir pasiekti, kad asmuo išsikraustytų (iškeldinimas). Tik asmeniui faktiškai nebegyvenant bute, galima naikinti jo deklaracijos duomenis. Deklaracijos panaikinimas nėra būdas iškeldinti nuomininką – tai yra pasekmė po išsikraustymo.
Prevencijos priemonės ateičiai
Kad ateityje netektų rūpintis svetimų asmenų išregistravimu, nekilnojamojo turto savininkams rekomenduojama imtis kelių paprastų atsargumo priemonių. Pirmiausia, sudarydami nuomos sutartį, aiškiai apibrėžkite, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas įsipareigoja per tam tikrą laiką (pvz., 3 darbo dienas) deklaruoti savo išvykimą. Nors tai ne visada apsaugo nuo nesąžiningų nuomininkų, tai suteikia jums stipresnį teisinį pagrindą.
Taip pat, perkant naują būstą, pirkimo-pardavimo sutartyje būtina įtraukti punktą, įpareigojantį pardavėją išregistruoti visus ten gyvenančius asmenis iki nuosavybės teisės perėjimo arba iki raktų perdavimo momento. Notarai dažniausiai įtraukia šį punktą standartiškai, tačiau pirkėjui verta prieš pasirašant priėmimo-perdavimo aktą paprašyti pardavėjo pateikti pažymą apie bute registruotus asmenis. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų ir sutaupys jūsų laiką, kurį vėliau tektų skirti biurokratinių formalumų tvarkymui internetu.
Galiausiai, prisiminkite, kad tvarkinga gyvenamosios vietos apskaita yra ne tik jūsų pareiga, bet ir jūsų interesas. Kuo greičiau pašalinsite su jūsų turtu nesusijusius asmenis iš registro, tuo mažiau rizikų ir papildomų mokesčių turėsite ateityje. Elektroninės sistemos šį procesą pavertė elementaria higienos procedūra, kurią atlikti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto banko.
