Daugelis darbuotojų bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai noras pakeisti darbovietę yra toks stiprus arba aplinkybės susiklosto taip palankiai, kad laukti įstatyme numatytų terminų tiesiog neįmanoma. Gavus svajonių darbo pasiūlymą, kuris reikalauja pradėti „jau rytoj“, arba tiesiog emociškai perdegus esamoje pozicijoje, mintis apie privalomą atidirbimą gali varyti į neviltį. Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „atidirbti 14 dienų“ yra geležinė taisyklė, kurios neįmanoma apeiti. Tačiau realybė ir galiojantis Darbo kodeksas (DK) numato ne vieną scenarijų, kaip darbo santykius galima nutraukti greičiau, kartais – net tą pačią dieną. Svarbiausia – žinoti savo teises, tinkamai komunikuoti su darbdaviu ir suprasti teisinius niuansus, kurie gali padėti išvengti nemalonaus konflikto.
Standartinė taisyklė: ar tikrai privaloma dirbti 20 dienų?
Pirmiausia, būtina išsklaidyti senąjį mitą apie dviejų savaičių atidirbimą. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį, darbuotojas, norintis nutraukti darbo sutartį savo noru (be svarbių priežasčių), privalo įspėti darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų. Tai yra standartinis terminas, skirtas tam, kad darbdavys spėtų rasti pamainą išeinančiam specialistui ir perduoti darbus.
Tačiau teisininkai pabrėžia vieną esminį žodį – „įspėti“. Tai reiškia, kad darbo sutartis nenutrūksta tą pačią akimirką, kai padedate prašymą ant stalo. Visgi, šis 20 dienų terminas nėra absoliutus kalėjimas. Kodeksas numato, kad darbdavys turi teisę sutikti sutrumpinti šį terminą arba jo visai netaikyti. Kitaip tariant, jei darbdavys sutinka jus išleisti anksčiau, įstatymas tam neprieštarauja. Problema kyla tik tada, kai darbdavys laikosi principo ir reikalauja pilno termino.
Greičiausias kelias: darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Jei norite išeiti iš darbo be jokio atidirbimo arba sutartą dieną, geriausias ir teisiškai saugiausias būdas yra ne atleidimas „savo noru“ (pagal DK 55 str.), o darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (pagal DK 54 str.). Tai yra lanksčiausias straipsnis kodekse, leidžiantis darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl bet kokių sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Teikiant pasiūlymą nutraukti sutartį šalių susitarimu, procesas atrodo taip:
- Pasiūlymas raštu: Jūs pateikiate darbdaviui raštišką pasiūlymą nutraukti darbo santykius konkrečią dieną (tai gali būti net rytojaus diena).
- Derybos: Pasiūlyme galite nurodyti ne tik datą, bet ir kitas sąlygas (pvz., kompensacijos dydį, nepanaudotų atostogų išmokėjimą, konfidencialumo įsipareigojimus).
- Darbdavio reakcija: Darbdavys privalo per 5 darbo dienas atsakyti į jūsų pasiūlymą. Jei jis sutinka, sudaromas raštiškas susitarimas ir jūs esate laisvas nuo sutartos datos.
Svarbu suprasti, kad tai yra derybos. Norėdami išeiti greitai, jūs prašote darbdavio nuolaidos (netaikyti įspėjimo termino). Todėl, norint pasiekti sėkmingą susitarimą, dažnai tenka kažką paaukoti – pavyzdžiui, pasisiūlyti itin kokybiškai perduoti darbus per trumpą laiką arba būti pasiekiamam telefonu konsultacijoms po išėjimo.
Svarbios priežastys: kada galima išeiti skubos tvarka?
Yra situacijų, kai įstatymas tiesiogiai gina darbuotoją ir leidžia nutraukti darbo sutartį gerokai greičiau, nei numato standartinės taisyklės. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 56 straipsnis („Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių“).
Sveikatos sutrikimai ir ligos
Jei darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo, jis turi teisę nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį ne prieš 20, o tik prieš 5 darbo dienas. Tam būtina pateikti medicininę pažymą, patvirtinančią, kad sveikatos būklė neleidžia dirbti sutarto darbo.
Šeimyninės aplinkybės ir pensinis amžius
Sutrumpintas 5 darbo dienų įspėjimo terminas taip pat taikomas, jei:
- Darbuotojas yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje.
- Darbuotojui nustatytas neįgalumas.
- Darbuotojui tenka slaugyti šeimos narį (vaiką, tėvus, sutuoktinį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Tokiais atvejais darbdavys neturi teisės reikalauti dirbti ilgiau nei 5 darbo dienas. Be to, nutraukiant sutartį šiais pagrindais, darbuotojui dažnu atveju priklauso ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (arba mažesnė, jei dirbta trumpiau nei metus).
Darbdavio pažeidimai – galimybė išeiti nedelsiant
Vienas iš galingiausių, bet rečiau naudojamų įrankių darbuotojo rankose – tai galimybė nutraukti darbo sutartį dėl to, kad darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų. Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio arba šiurkščiai pažeidžia darbo saugos reikalavimus, darbuotojas gali įteikti prašymą ir išeiti po 5 darbo dienų.
Tokiu atveju darbuotojui taip pat priklauso išeitinė išmoka. Tačiau teisininkai įspėja: prieš naudojantis šiuo punktu, būtina turėti svarių įrodymų apie pažeidimus, nes darbdaviai dažnai ginčija tokį atleidimą darbo ginčų komisijoje.
Bandomasis laikotarpis: auksinė taisyklė
Jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje (kuris paprastai trunka iki 3 mėnesių), situacija yra žymiai paprastesnė. Pagal Darbo kodekso 36 straipsnį, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu įspėjęs darbdavį raštu vos prieš 3 darbo dienas.
Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar bandomasis laikotarpis buvo nustatytas darbuotojo, ar darbdavio iniciatyva. Šis trumpas terminas yra specialiai sukurtas tam, kad abi pusės galėtų greitai įvertinti, ar tinka vienas kitam, ir prireikus – greitai išsiskirti.
Atostogų panaudojimas vietoj „atidirbimo“
Ką daryti, jei darbdavys nesutinka jūsų išleisti anksčiau, svarbių priežasčių neturite, bet sėdėti biure dar 20 dienų psichologiškai nepakeliama? Vienas iš sprendimų – sukauptų kasmetinių atostogų panaudojimas.
Jūs turite teisę prašyti atostogų, kurios padengtų įspėjimo laikotarpį. Pavyzdžiui, įteikiate prašymą atleisti iš darbo po 20 dienų ir tame pačiame (arba atskirame) prašyme nurodote, kad tas 20 dienų norite atostogauti. Jei turite sukaupęs pakankamai atostogų dienų ir darbdavys sutinka jas suteikti (pagal grafiką arba susitarimą), fiziškai dirbti jums nereikės. Paskutinę atostogų dieną būsite atleistas. Tačiau svarbu atminti, kad atostogų suteikimas ne pagal grafiką yra darbdavio valia, o ne pareiga (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., nėščiosioms ar tėvams, auginantiems vaikus).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai darbuotojams kylančius klausimus, susijusius su greitu išėjimu iš darbo.
Ar galiu tiesiog neateiti į darbą ir taip nutraukti sutartį?
Tai yra blogiausia įmanoma strategija. Jei tiesiog nustosite eiti į darbą be suderinimo, tai bus traktuojama kaip pravaikšta (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas). Darbdavys galės jus atleisti drausmine tvarka (be išeitinių išmokų), o „įrašas“ apie atleidimą dėl pažeidimo gali pakenkti jūsų reputacijai ieškant kito darbo. Be to, darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, jei dėl jūsų neatvykimo įmonė patyrė tiesioginių nuostolių.
Ar sergant (turint nedarbingumą) įspėjimo terminas prasitęsia?
Ne, įspėjimo terminas nėra stabdomas ligos metu. Jei įteikėte prašymą išeiti iš darbo ir susirgote, 20 dienų terminas vis tiek skaičiuojamas. Jei sergate visą įspėjimo laikotarpį, darbo sutartis nutrūks numatytą dieną, net jei fiziškai nebūsite grįžęs į darbą. Tačiau piktnaudžiauti tuo nerekomenduojama – Sodra ir darbdaviai gali tikrinti nedarbingumo pagrįstumą.
Ar įspėjimo terminas skaičiuojamas darbo ar kalendorinėmis dienomis?
Standartinis 20 dienų terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įeina ir savaitgaliai bei švenčių dienos. Tačiau atkreipkite dėmesį: bandomuoju laikotarpiu (3 dienos) ir esant svarbioms priežastims (5 dienos) terminai skaičiuojami darbo dienomis.
Ar galiu atšaukti savo prašymą išeiti iš darbo?
Pagal Darbo kodeksą, atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį vienašališkai galite tik per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo. Vėliau atšaukti prašymą galima tik tuo atveju, jei darbdavys su tuo sutinka.
Kaip derėtis dėl greitesnio išėjimo: praktiniai patarimai
Teisinis reguliavimas yra viena medalio pusė, tačiau žmogiškasis faktorius dažnai yra lemiamas. Praktika rodo, kad dauguma darbdavių nenori laikyti nemotyvuoto darbuotojo, kuris mintimis jau yra kitoje vietoje. Priverstinis darbas retai būna produktyvus, o tai nenaudinga ir pačiam verslui.
Norint susitarti dėl išėjimo „be atidirbimo“, rekomenduojama laikytis šios strategijos:
- Būkite atviri, bet diplomatiški. Paaiškinkite situaciją. Jei radote geresnį darbą, neslėpkite to, bet pabrėžkite, kad norite užbaigti esamus santykius kuo sklandžiau.
- Paruoškite darbų perdavimo planą. Darbdavys bijo ne jūsų išėjimo, o chaoso, kuris liks po jūsų. Jei ateisite su aiškiu planu, kaip per 2–3 dienas perduosite visus projektus kolegoms, darbdaviui bus daug lengviau jus paleisti.
- Pasiūlykite pagalbą ateityje. Pažadėkite, kad pirmąją savaitę po išėjimo būsite pasiekiamas telefonu trumpiems klausimams. Tai sumažina vadovo nerimą.
- Neužtrenkite durų. Lietuva – maža šalis. Konfliktiškas išėjimas, grasinimai ar tiesiog „dingimas“ gali neigiamai paveikti jūsų karjerą ateityje. Geriau išeiti susitarus, net jei tai reiškia kompromisą, nei palikti „sudegintus tiltus“.
Apibendrinant, nors Darbo kodeksas numato saugiklius darbdaviams įspėjimo terminų pavidalu, protingas dialogas ir šalių susitarimas (DK 54 str.) išlieka efektyviausiu būdu nutraukti darbo santykius greitai ir be skausmingų pasekmių abiem pusėms.
