Kiekvienas dirbantis žmogus su nekantrumu laukia atostogų, planuoja keliones ar ramų poilsį namuose, tačiau retas susimąsto apie finansinę šio malonumo pusę. Dažnai manoma, kad atostoginiai yra tiesiog įprasto atlyginimo tęsinys, tačiau gavus pavedimą į banko sąskaitą, suma neretai nustebina – ji gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė nei standartinis mėnesinis atlygis. Taip nutinka todėl, kad atostoginių skaičiavimo mechanizmas Lietuvoje remiasi specifinėmis Darbo kodekso taisyklėmis, kurios tiesiogiai priklauso nuo jūsų vidutinio darbo užmokesčio bei darbo dienų skaičiaus konkrečiu laikotarpiu. Supratus šią sistemą, galima ne tik išvengti nemalonių staigmenų, bet ir strategiškai pasirinkti atostogų laiką taip, kad poilsis būtų ne tik malonus, bet ir finansiškai naudingas.
Kaip iš tikrųjų skaičiuojami atostoginiai?
Daugelis darbuotojų klaidingai mano, kad už atostogų dienas mokama lygiai tiek pat, kiek už įprastas darbo dienas. Iš tiesų, atostoginiai yra skaičiuojami remiantis jūsų vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Šis rodiklis nėra pastovus – jis kinta priklausomai nuo to, kiek uždirbote ir kiek dienų dirbote per paskutinius tris mėnesius iki atostogų pradžios.
Skaičiavimo formulė iš esmės yra tokia: buhalterija paima trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, ėjusių prieš atostogų mėnesį, priskaičiuotą darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir padalija jį iš faktiškai dirbtų dienų (arba valandų, jei taikoma suminė darbo laiko apskaita) skaičiaus tuo laikotarpiu. Gautas skaičius yra jūsų vienos dienos VDU.
Šis vienos dienos vidurkis yra dauginamas iš darbo dienų skaičiaus, kurios patenka į jūsų atostogų laikotarpį. Svarbu pabrėžti, kad apmokamos tik tos atostogų dienos, kurios pagal jūsų grafiką būtų buvusios darbo dienos (paprastai nuo pirmadienio iki penktadienio). Savaitgaliai ir švenčių dienos, nors ir įeina į atostogų trukmę kalendorinėmis dienomis (jei prašote atostogų savaitėmis), nėra apmokami, nebent dirbate pagal specialų grafiką.
Kokie priedai įtraukiami į skaičiavimą?
Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, įtraukiama ne tik bazinė alga, bet ir įvairūs priedai, kurie buvo išmokėti per minėtus tris mėnesius. Tai gali būti:
- Mėnesinės premijos už pasiektus rezultatus;
- Priedai už viršvalandžius, darbą naktį ar švenčių dienomis;
- Kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
Tačiau metinės premijos ar vienkartinės išmokos, kurios nėra reguliaraus pobūdžio, į VDU skaičiavimą įtraukiamos pagal kitokias, sudėtingesnes taisykles (paprastai imama 1/4 metinės premijos sumos ir pridedama prie mėnesio pajamų), todėl jų įtaka vieno konkretaus mėnesio atostoginiams gali būti mažesnė nei tikimasi.
Kada finansiškai labiausiai apsimoka atostogauti?
Tai yra esminis klausimas tiems, kurie nori gauti didžiausią įmanomą išmoką. Taisyklė čia gana paprasta, bet reikalauja kalendoriaus analizės: finansiškai naudingiausia atostogauti tą mėnesį, kuriame yra daugiausia darbo dienų.
Kodėl taip yra? Jei jūsų atlyginimas yra fiksuotas (gaunate tą pačią algą kas mėnesį, nepriklausomai nuo darbo dienų skaičiaus), „brangiausia“ darbo diena yra tą mėnesį, kuriame darbo dienų mažiausia (pavyzdžiui, vasaris ar mėnesiai su daug švenčių). Ir atvirkščiai – mėnesiais, kuriuose yra 22 ar 23 darbo dienos, vienos dienos „vertė“ yra mažesnė.
Tačiau atostoginiai mokami pagal jūsų VDU, kuris yra apskaičiuotas iš ankstesnių mėnesių. Todėl susidaro tokia situacija:
- Jei einate atostogauti mėnesį, kuriame daug darbo dienų (pvz., 22 ar 23 d.d.), o prieš tai buvusius tris mėnesius darbo dienų buvo mažiau (todėl jūsų dienos VDU yra aukštesnis), jūs gausite didesnius atostoginius už tas dienas, nei gautumėte tiesiog dirbdami ir gaudami fiksuotą algą.
- Jei einate atostogauti mėnesį, kuriame mažai darbo dienų (pvz., gegužė ar gruodis, kai daug švenčių), o VDU skaičiuojamas iš mėnesių, kai darbo dienų buvo daug (VDU mažesnis), jūsų atostoginiai gali būti mažesni, o galutinė mėnesio pajamų suma – kuklesnė.
Apibendrinant: jei jūsų tikslas – maksimali finansinė grąža, rinkitės mėnesius be valstybinių švenčių, turinčius maksimalų darbo dienų skaičių. Tačiau, jei norite tiesiog ilgiau pailsėti, strategija turi būti priešinga.
Ilgiausio poilsio strategija: kaip „apgauti“ kalendorių
Jei pinigai nėra pagrindinis prioritetas ir svarbiau yra kuo ilgiau neatverti darbo kompiuterio, verta pasinaudoti „šventinių tiltų“ strategija. Lietuvos Darbo kodeksas numato, kad švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos ir už jas nėra mokama (nebent dirbama pagal grafiką), tačiau jos pratęsia atostogas.
Pavyzdžiui, jei pasiimate atostogas savaitei, kurioje yra Žolinė (rugpjūčio 15 d.) ar Joninės (birželio 24 d.), jūs faktiškai išnaudojate mažiau savo sukauptų kasmetinių atostogų dienų, tačiau ilsitės tiek pat ilgai. Dar geresnis efektas pasiekiamas, kai šventinės dienos išpuola antradieniais ar ketvirtadieniais – pasiėmus vos porą dienų atostogų, galima turėti 5 ar net daugiau dienų nepertraukiamo poilsio.
Populiariausias laikas tokiam planavimui yra kalėdinis laikotarpis, Velykų savaitė bei liepos pradžia (Valstybės diena). Planuojant atostogas tokiu būdu, per metus galima sutaupyti 3–5 atostogų dienas, kurias vėliau galima panaudoti dar vienai trumpai kelionei.
Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka ir apribojimai
Standartiškai darbuotojams Lietuvoje suteikiama 20 darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jei dirbama 6 dienas per savaitę) kasmetinių atostogų. Tačiau tam tikrų profesijų atstovai (pvz., mokytojai, medikai) arba vieni auginantys vaikus, neįgalieji turi teisę į ilgesnes atostogas.
Atostogų skaidymas dalimis
Viena iš svarbiausių taisyklių, kurią dažnai pamiršta darbuotojai, yra atostogų skaidymas. Darbo kodeksas numato, kad bent viena atostogų dalis per metus privalo būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 14 kalendorinių dienų, jei atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis). Tai reiškia, kad negalima visų 20 dienų išskaidyti po vieną ar dvi dienas – darbdavys turi teisę (ir pareigą) reikalauti, kad pailsėtumėte dvi savaites be pertraukos. Likusias dienas galima naudoti laisviau, tačiau visada reikalingas darbdavio sutikimas.
Stažas ir papildomos dienos
Nereikėtų pamiršti ir lojalumo skatinimo sistemos. Už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje darbuotojams priklauso papildomos atostogų dienos:
- Už 10 metų stažą – 3 papildomos darbo dienos;
- Už kiekvienus paskesnius 5 metus – dar po 1 darbo dieną.
Šios papildomos dienos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir joms galioja tos pačios apmokėjimo taisyklės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie atostogas
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla darbuotojams planuojant poilsį ar susidūrus su nenumatytomis situacijomis.
Ar atostogos gali „sudegti“?
Taip, atostogų kaupimui yra ribos. Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (arba gauti kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus trejiems metams nuo tų kalendorinių metų, už kuriuos atostogos buvo sukauptos, pabaigos. Pavyzdžiui, jei turite nepanaudotų atostogų už 2020 metus, tikėtina, kad jos jau yra anuliuotos, nebent faktiškai negalėjote jomis pasinaudoti dėl nedarbingumo ar motinystės atostogų.
Kas nutinka, jei susergu atostogų metu?
Jei atostogų metu susergate ir gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos nenueina veltui. Tomis dienomis, kai galioja nedarbingumas, atostogos yra pertraukiamos. Nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitą laiką (suderinus su darbdaviu) arba pratęsiamos iškart po ligos pabaigos. Svarbu nedelsiant informuoti darbdavį apie ligą.
Ar galiu gauti atostoginius kartu su alga, o ne prieš atostogas?
Pagal Darbo kodeksą, atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Tačiau darbuotojas gali pateikti raštišką prašymą išmokėti atostoginius kartu su įprastu darbo užmokesčiu. Tai dažnai patogu tiems, kurie nori išlaikyti pastovų pinigų srautą ir neišleisti visų pinigų prieš atostogas.
Kiek atostogų uždirbu per vieną mėnesį?
Standartiškai, jei per metus priklauso 20 darbo dienų atostogų, per vieną pilnai išdirbtą mėnesį darbuotojas sukaupia apytiksliai 1,67 darbo dienos atostogų. Jei priklauso 24 dienos, kaupiama po 2 dienas per mėnesį.
Praktinis derinimas ir vidinė įmonės kultūra
Nors įstatymai numato rėmus, realybėje atostogų planavimas dažnai priklauso nuo įmonės vidaus politikos ir susitarimų su kolegomis. Ekspertai pataria atostogų grafikus derinti kuo anksčiau – geriausia metų pradžioje. Tai padeda išvengti konfliktų vasaros mėnesiais, kai poilsiauti nori dauguma.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbdavys turi teisę nesutikti su jūsų pasirinktu atostogų laiku, jei tai trikdytų normalią įmonės veiklą (pavyzdžiui, jei tuo pačiu metu nori atostogauti visi skyriaus darbuotojai). Išimtis taikoma tik tam tikroms grupėms: nėščioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų (arba neįgalų vaiką iki 18 metų) bei asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius – jų pageidavimams suteikiama pirmenybė.
Efektyvus poilsio planavimas reikalauja balanso tarp asmeninių norų, finansinės naudos ir kolegų interesų. Pasinaudojus žiniomis apie VDU skaičiavimą ir protingai išnaudojant šventines dienas, galima susikurti kokybiškesnį poilsį neprarandant pajamų. Visada rekomenduojama prieš teikiant prašymą pasitarti su buhalterija – specialistai gali tiksliai paskaičiuoti, koks laikotarpis konkrečiais metais jums būtų finansiškai palankiausias.
