Būsto įsigijimas dažniausiai yra didžiausia gyvenimo investicija, todėl natūralu, kad pirkėjai daugiausia dėmesio skiria vietai, kvadratūrai, kambarių skaičiui ir kainai. Tačiau vis dažniau nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad vienas kritinis aspektas lieka nepelnytai nustumtas į antrą planą arba įvertinamas tik paviršutiniškai. Tai – pastato energetinio naudingumo klasė. Nors skelbimuose mirgantys raidžių deriniai A++, A, B ar C gali atrodyti tik kaip biurokratinis formalumas, realybėje jie tiesiogiai diktuoja, kokios bus jūsų kasmėnesinės išlaidos, koks bus gyvenimo komfortas ir netgi kokią palūkanų normą pasiūlys bankas. Suprasti, ką iš tikrųjų reiškia šie rodikliai ir kaip savarankiškai patikrinti informacijos tikrumą, yra būtina kiekvienam sąmoningam pirkėjui.
Kas slypi už energetinio naudingumo klasės raidžių?
Energetinio naudingumo klasė – tai rodiklis, nurodantis, kiek energijos pastatas suvartoja šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežta klasifikavimo sistema, kuri leidžia objektyviai palyginti skirtingus pastatus. Tačiau pirkėjui svarbu ne tik žinoti raidę, bet ir suprasti, kokią realybę ji atspindi.
Šiuo metu rinkoje dažniausiai sutinkamos šios klasės:
- A++ klasė: Tai energijos beveik nevartojantys pastatai. Nuo 2021 metų visi naujai statomi namai privalo atitikti šį standartą. Tokie namai didžiąją dalį reikalingos energijos pasigamina patys (pavyzdžiui, naudodami saulės elektrines), turi itin sandarias atitvaras ir privalomą mechaninę vėdinimo sistemą (rekuperaciją).
- A ir A+ klasės: Tai taip pat labai aukšto efektyvumo pastatai, statyti dažniausiai 2016–2020 metais. Skirtumas nuo A++ dažnai yra minimalus ir susijęs su atsinaujinančių išteklių panaudojimo reikalavimais bei šiek tiek mažesniais izoliacijos sluoksniais.
- B klasė: Tai pastatai, kurių statybos leidimai išduoti iki 2016 metų. Nors jie yra šilti ir ekonomiški, juose gali nebūti rekuperacinės sistemos, o šilumos nuostoliai per langus ar sienas yra didesni nei A klasės namuose.
- C, D ir žemesnės klasės: Tai dažniausiai senos statybos, nerenovuoti pastatai. Jų išlaikymo kaštai gali būti kelis kartus didesni nei aukštesnės klasės būstų.
Kodėl tai svarbu ne tik dėl šildymo sąskaitų?
Dažniausiai pirkėjai energetinę klasę sieja tik su šildymo sąskaitomis žiemą. Nors tai yra labai svarbus faktorius – A++ klasės name šildymo sąskaitos gali būti simbolinės, palyginti su C klasės namu – egzistuoja ir kiti, ne mažiau svarbūs aspektai.
Visų pirma, tai komfortas ir sveikata. Aukštesnės energetinės klasės namai pasižymi puikiu sandarumu. Tai reiškia, kad juose nėra skersvėjų, o privaloma vėdinimo sistema užtikrina nuolatinį šviežio oro tiekimą be būtinybės atidarinėti langus. Tai ypač aktualu alergiškiems žmonėms, nes filtrai sulaiko dulkes ir žiedadulkes. Be to, tokiuose namuose palaikoma stabili temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą, todėl sumažėja perkaitimo rizika karštomis dienomis.
Antra, tai finansinės galimybės ir turto vertė. Bankai vis palankiau žiūri į tvarius namus. Daugelis kredito įstaigų siūlo vadinamąsias „žaliąsias paskolas“ su mažesnėmis palūkanų maržomis tiems, kurie perka A, A+ arba A++ klasės būstą. Perkant senos statybos, žemos energetinės klasės būstą, ne tik prarandama galimybė gauti geresnes sąlygas, bet ir rizikuojama turto likvidumu ateityje – griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, „kiaurų“ namų vertė kris sparčiau.
Kaip patikimai sužinoti namo energetinę klasę?
Pardavėjo žodis ar skelbimo aprašymas nėra oficialus dokumentas. Vienintelis teisėtas būdas patvirtinti pastato energetinį efektyvumą yra Pastato energinio naudingumo sertifikatas. Štai konkretūs žingsniai, kaip gauti tikslią informaciją:
1. Reikalaukite sertifikato apžiūros metu
Pagal Lietuvos įstatymus, parduodant nekilnojamąjį turtą (išskyrus tam tikras išimtis, pvz., sodo namelius, kuriuose gyvenama ne nuolat), pardavėjas privalo pirkėjui pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą. Šis dokumentas turi būti parodytas prieš pasirašant notarinę sutartį. Jei pardavėjas vengia jį rodyti arba teigia, kad „padarys vėliau“, tai turėtų būti raudona vėliava.
2. Tikrinkite viešuosius registrus
Jei nenorite pasikliauti vien popieriniu dokumentu, informaciją galite patikrinti patys. Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) administruoja registrą, kuriame kaupiami duomenys apie visus išduotus sertifikatus. Žinodami tikslų adresą arba unikalų pastato numerį, galite internete pasitikrinti, ar sertifikatas tikras, kokia klasė suteikta ir kada baigiasi jo galiojimas. Sertifikatai paprastai galioja 10 metų.
3. Atkreipkite dėmesį į sertifikavimo datą
Svarbu žinoti, kad sertifikavimo metodika bėgant metams keitėsi. Pavyzdžiui, A klasės sertifikatas, išduotas prieš 9 metus, gali remtis kiek kitokiais skaičiavimais nei išduotas šiandien. Tačiau klasės raidė vis tiek išlieka geriausiu orientyru.
Ką daryti, jei perkamas būstas dar statomas?
Perkant būstą „iš brėžinių“ arba dalinės apdailos stadijoje, galutinio sertifikato dar gali nebūti. Tokiu atveju atliekamas išankstinis energinio naudingumo vertinimas. Pirkėjas turėtų paprašyti projekto energinio naudingumo skaičiavimų. Statytojas įsipareigoja pasiekti tam tikrą klasę (šiuo metu privaloma A++), ir tai turi būti aiškiai įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jei pastačius namą ir atlikus sandarumo testą paaiškėja, kad klasė nepasiekta, pirkėjas turi teisę reikalauti kompensacijos arba trūkumų šalinimo.
Vizualinė apžiūra: požymiai, išduodantys pastato kokybę
Net ir turint dokumentus, verta pačiam vizualiai įvertinti inžinerinius sprendimus, kurie lemia energetinį efektyvumą. Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į šiuos elementus:
- Langų montavimas: Naujos statybos namuose langai turi būti montuojami šiltinimo sluoksnyje (išnešti į išorę), o ne tiesiog angose. Apžiūrėkite langų rėmus – ar matosi sandarinimo juostos, ar nėra plyšių.
- Šiltinimo sluoksnio storis: Jei turite galimybę matyti konstrukcijas, pasidomėkite, koks šiltinimo medžiagos storis panaudotas sienoms ir stogui. A++ klasei sienų apšiltinimas dažnai siekia 30–35 cm (neoporo) ar daugiau, stogo – net iki 40–50 cm vatos.
- Šilumos tilteliai: Tai vietos, per kurias šiluma pabėga greičiausiai. Dažniausiai tai balkonų sujungimai su siena, langų angokraščiai, stogo ir sienos sandūros. Ar šios vietos tinkamai izoliuotos?
- Rekuperacija: Ar numatyta vieta rekuperatoriui? Ar išvedžioti ortakiai? Aukštos energetinės klasės namas be mechaninio vėdinimo gali tapti „termosu“, kuriame kaupiasi drėgmė ir pelėsis.
Renovacija ir energetinės klasės kėlimas
Dalis pirkėjų sąmoningai renkasi pigesnius, žemesnės energetinės klasės būstus (C ar D), planuodami juos renovuoti. Tai gali būti protingas sprendimas, tačiau svarbu realistiškai įvertinti kaštus. Norint C klasės namą paversti A klasės namu, dažnai neužtenka tik „apklijuoti putplasčiu“. Gali prireikti keisti langus, stogą, diegti vėdinimo sistemą ir modernizuoti šildymo mazgą. Prieš perkant tokį objektą, rekomenduojama pasikonsultuoti su statybų inžinieriumi, kuris įvertintų, ar pastato konstrukcija apskritai leidžia pasiekti norimą efektą ir ar investicijos neviršys naujo būsto kainos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima gyventi B klasės name ir mokėti mažai už šildymą?
Taip, tai įmanoma. B klasės namai taip pat yra pakankamai ekonomiški. Sąskaitos dydis priklauso ne tik nuo klasės, bet ir nuo šildymo būdo (pvz., dujos, šilumos siurblys oras-vanduo ar geoterminis šildymas) bei gyventojų įpročių (palaikomos temperatūros, karšto vandens suvartojimo).
Kiek kainuoja energinio naudingumo sertifikatas?
Kaina priklauso nuo pastato dydžio, sudėtingumo ir vietovės. Standartiniam individualiam namui ar butui kaina gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Sertifikavimą atlieka atestuoti ekspertai, kurių sąrašą galima rasti SSVA svetainėje.
Ar A++ klasės namui būtinas kondicionierius?
Nors A++ namai puikiai sulaiko šilumą žiemą, vasarą, ypač turint didelius vitrininius langus į pietų pusę, jie gali prikaisti. Gera izoliacija sulaiko šilumą viduje, todėl vėsinimo sistema (kondicionierius arba šilumos siurblio vėsinimo funkcija) dažnai yra rekomenduojama komfortui užtikrinti, nors ir nėra privaloma pagal sertifikavimo reikalavimus.
Ar privalau turėti sertifikatą, jei perku seną sodybą?
Įstatymas numato išimtis. Jei pastatas yra nešildomas, skirtas naudoti mažiau nei 4 mėnesius per metus arba yra kultūros paveldo objektas (jei reikalavimų laikymasis nepageidautinai pakeistų jo būdingas savybes), sertifikatas gali būti nebūtinas. Tačiau standartiniam gyvenamajam namui, net ir senam, pardavimo metu jis reikalingas.
Būsto likvidumas ir ateities perspektyvos
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, energetinė klasė tampa vienu iš esminių veiksnių, lemiančių nekilnojamojo turto likvidumą antrinėje rinkoje. Europos Sąjunga brėžia aiškią kryptį link klimatui neutralios ekonomikos, todėl reikalavimai pastatų efektyvumui tik griežtės. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje mokesčiai už taršą ar neefektyvų energijos vartojimą gali paliesti ir individualių namų savininkus.
Būstas su aukšta energetine klase yra ne tik taupesnis šiandien, bet ir saugesnė investicija rytojui. Tikėtina, kad po 10 ar 15 metų parduoti F ar G klasės namą be kapitalinės renovacijos bus itin sudėtinga arba jo kaina bus drastiškai mažesnė nei rinkos vidurkis. Tuo tarpu A++ klasės objektai, turintys autonominius energijos gamybos šaltinius, išlaikys savo vertę geriau, tapdami patraukliu pasirinkimu pirkėjams, ieškantiems autonomijos ir minimalių išlaikymo kaštų.
