Susirgus ar patyrus traumą, pirmasis rūpestis dažniausiai yra sveikatos atstatymas, tačiau ne ką mažiau svarbu laiku ir tinkamai susitvarkyti formalumus, susijusius su nedarbingumu. Daugelis dirbančiųjų vis dar naudoja senąjį terminą „biuletenis“, tačiau oficialiai šis dokumentas vadinamas elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu. Nuo jo teisingo išdavimo, terminų sekimo ir statuso priklauso, ar gausite priklausančią ligos išmoką ir ar jūsų nebuvimas darbe bus pateisintas. Nors popierinių pažymėjimų era jau seniai baigėsi, skaitmeninė sistema vis dar kelia klausimų: kur rasti informaciją, ką reiškia skirtingi statusai ir kaip įsitikinti, kad gydytojas tikrai atliko visus veiksmus sistemoje. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus žingsnius, kuriuos privalo žinoti kiekvienas apdraustasis.
Kas yra elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir kaip jis išduodamas?
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis asmens laikiną negalėjimą dirbti dėl ligos, traumos, šeimos nario slaugos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių. Šie duomenys yra kaupiami Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (EPTS). Tai reiškia, kad fiziškai jums nieko nereikia nešti darbdaviui ar „Sodrai“ – visa informacija perduodama automatiškai.
Svarbu suprasti, kad nedarbingumo pažymėjimą išduoda tik gydytojas. Tai gali būti jūsų šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, konsultavęs stacionare ar priėmimo skyriuje. Procesas paprastai atrodo taip:
- Jūs kreipiatės į gydymo įstaigą (fiziškai arba nuotoliniu būdu, jei tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose).
- Gydytojas nustato diagnozę ir sprendžia dėl laikinojo nedarbingumo būtinybės.
- Gydytojas sistemoje suformuoja elektroninį pažymėjimą, nurodydamas jo pradžios ir pabaigos datą.
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientai – manymas, kad nedarbingumas „įsijungia“ automatiškai vien paskambinus į registratūrą. Būtina gauti gydytojo patvirtinimą, kad dokumentas buvo suformuotas. Kartais dėl sistemos trikdžių ar žmogiškųjų klaidų pažymėjimas gali būti neišduotas, todėl visada rekomenduojama tai pasitikrinti savarankiškai.
Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti nedarbingumo statusą „Sodros“ sistemoje
Norint būti ramiems dėl ligos išmokos ir darbo santykių, būtina žinoti, kaip prisijungti prie savo asmeninės paskyros. Tai vienintelis oficialus šaltinis, kuriame matysite tikrąją situaciją. Štai detali instrukcija, kaip tai padaryti:
1. Prisijungimas prie asmeninės paskyros
Jums reikia apsilankyti oficialioje „Sodros“ interneto svetainėje (www.sodra.lt) ir pasirinkti skiltį „Gyventojams“. Prisijungti galite naudodami:
- Elektroninę bankininkystę (pasirinkus savo banką).
- Mobilųjį elektroninį parašą.
- Asmens tapatybės kortelę su integruotu sertifikatu.
- „Smart-ID“ programėlę.
2. Informacijos paieška suvestinėse
Sėkmingai prisijungus prie sistemos, kairiajame meniu arba pagrindiniame lange ieškokite skilties „Suvestinės“. Čia rasite įvairių ataskaitų, tačiau jums aktuali konkrečiai su nedarbingumu susijusi informacija. Dažniausiai ji vadinasi „Mano nedarbingumo pažymėjimai“ arba „Informacija apie ligos pašalpos skyrimą“.
3. Duomenų analizė
Atsidariusioje lentelėje matysite visus jums išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Svarbiausi stulpeliai, į kuriuos turite atkreipti dėmesį:
- Serija ir numeris: unikalus dokumento identifikatorius.
- Laikotarpis: nuo kada iki kada galioja nedarbingumas.
- Statusas: pati svarbiausia dalis, kuri nurodo, kokioje stadijoje yra jūsų dokumentas.
Ką reiškia skirtingi nedarbingumo pažymėjimo statusai?
Matant įrašą sistemoje, gali kilti klausimų, ką reiškia specifiniai terminai. Nuo statuso priklauso ir tai, kada gausite išmoką.
„Išduotas“ – tai reiškia, kad gydytojas sėkmingai suformavo pažymėjimą. Dokumentas yra aktyvus, informacija apie jį jau pasiekė „Sodrą“ ir jūsų darbdavį. Tačiau tai dar nereiškia, kad išmoka jau paskirta, nes nedarbingumas gali būti tęsiamas.
„Tęsiamas“ – jei sergate ilgiau ir gydytojas pratęsia nedarbingumą, senojo pažymėjimo statusas gali pasikeisti arba bus suformuotas naujas su nuoroda į ankstesnįjį. Tai rodo, kad ligos periodas dar nesibaigė.
„Užbaigtas“ – šis statusas atsiranda, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis ir gydytojas uždaro pažymėjimą. Tik atsiradus šiam statusui, „Sodra“ pradeda nagrinėti prašymą dėl ligos išmokos skyrimo. Svarbu žinoti: kol pažymėjimas nėra užbaigtas, pinigai už tą laikotarpį nėra pervedami (nebent sergama labai ilgai ir prašoma tarpinių išmokų).
Prašymo pateikimas ligos išmokai gauti
Vien tik gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo nepakanka, kad gautumėte pinigus. Būtina pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Gera žinia ta, kad šį prašymą užtenka pateikti vieną kartą gyvenime (arba kol pasikeis jūsų sąskaita). Jei esate tai padarę anksčiau, pakartotinai pildyti nereikia.
Jei prašymo niekada nesate teikę, tai galite padaryti toje pačioje „Sodros“ asmeninėje paskyroje:
- Meniu pasirinkite „Prašymai“.
- Pasirinkite „Neterminuotas prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą)“.
- Nurodykite savo banko sąskaitos numerį.
- Patvirtinkite prašymą.
Jei nepateiksite šio prašymo, „Sodra“ matys jūsų nedarbingumą, bet negalės pervesti pinigų, nes neturės teisinio pagrindo ir sąskaitos numerio.
Kas ir kiek moka už nedarbingumą?
Ligos išmokos mokėjimo tvarka skiriasi priklausomai nuo to, ar sergate jūs patys, ar slaugote šeimos narį.
Kai sergate patys
Pirmąsias dvi kalendorines dienas (jei jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku) apmoka darbdavys. Išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 % ir didesnė nei 100 % gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretų procentą nustato įmonė savo vidaus tvarkose.
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 % kompensuojamojo uždarbio dydžio. Svarbu paminėti, kad egzistuoja „grindys“ (minimali išmoka) ir „lubos“ (maksimali išmoka), kurios priklauso nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio rodiklių.
Slaugant šeimos narį
Jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas vaiko ar kito šeimos nario slaugai, darbdavys už pirmąsias dienas nemoka. „Sodra“ moka išmoką nuo pat pirmosios dienos. Be to, slaugos atveju išmoka yra didesnė – ji sudaro 65,94 % kompensuojamojo uždarbio. Tai svarbus niuansas, kurį tėvai turėtų žinoti.
Elgesio taisyklės nedarbingumo metu
Turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, privaloma laikytis gydytojo nustatyto režimo ir elgesio taisyklių. Tai nėra tiesiog laisvadieniai ar papildomos atostogos. Pažeidus taisykles, ligos išmoka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Griežtai draudžiama:
- Dirbti (net ir nuotoliniu būdu) ir gauti už tai darbo užmokestį. Jei „Sodra“ sistemoje matys, kad už tą patį laikotarpį jums buvo priskaityta alga ir taikytas nedarbingumas, kils konfliktas, ir greičiausiai turėsite grąžinti išmoką arba ji nebus išmokėta.
- Vartoti alkoholį ar kitas toksines medžiagas, nesilankyti pas gydytoją nurodytu laiku.
- Keliauti, dalyvauti renginiuose ar užsiimti veikla, nesuderinama su ligos režimu.
Gydytojai turi teisę pažymėti elgesio taisyklių pažeidimus nedarbingumo pažymėjime. Tokiu atveju „Sodros“ komisija sprendžia dėl išmokos nemokėjimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kadangi nedarbingumo sistema apima daug niuansų, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės greičiau susiorientuoti situacijoje.
Klausimas: Kada gausiu pinigus už biuletenį?
Atsakymas: Ligos išmoka išmokama per 17 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo. Tai reiškia, kad terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai pasibaigia nedarbingumas, darbdavys pateikia NP-SD pranešimą apie jūsų darbo grafiką, o jūs esate pateikęs prašymą išmokai. Dažniausiai pinigai įkrenta greičiau, bet 17 darbo dienų yra maksimalus terminas.
Klausimas: Ar galiu matyti savo sutuoktinio nedarbingumo informaciją?
Atsakymas: Ne, dėl asmens duomenų apsaugos (BDAR) „Sodros“ paskyroje galite matyti tik savo asmeninius duomenis. Sutuoktinis turi prisijungti pats. Išimtis taikoma tik nepilnamečiams vaikams – tėvai gali matyti informaciją apie vaikams išduotus pažymėjimus.
Klausimas: Ką daryti, jei sistemoje nematau nedarbingumo pažymėjimo, nors buvau pas gydytoją?
Atsakymas: Pirmiausia palaukite keletą valandų, kartais sistema atsinaujina ne iš karto. Jei kitą dieną duomenų vis dar nėra, būtinai skambinkite į gydymo įstaigą. Gali būti, kad gydytojas pamiršo patvirtinti dokumentą arba įvyko techninė klaida. Atbuline data pažymėjimą išduoti galima ne daugiau kaip už 5 darbo dienas ir tik su gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimu, todėl delsti negalima.
Klausimas: Ar galiu nutraukti nedarbingumą anksčiau laiko?
Atsakymas: Taip. Jei pasijutote geriau ir norite grįžti į darbą anksčiau nei numatyta pažymėjime, turite kreiptis į savo gydytoją. Jis sistemoje pakoreguos pabaigos datą. Savavališkai grįžus į darbą, kai sistemoje vis dar rodomas nedarbingumas, kils problemų dėl išmokos ir darbo užmokesčio apskaitos.
Klausimas: Ar kaupiasi atostogos nedarbingumo metu?
Atsakymas: Taip, laikinas nedarbingumas yra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Jei susergate atostogų metu, jūsų atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba perkeliamos į kitą laiką susitarus su darbdaviu.
Grįžimas į darbinę veiklą po ligos
Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, kitą darbo dieną privalote prisistatyti į darbą pagal savo grafiką. Jums nereikia nešti jokių popierinių pažymų buhalterijai ar personalo skyriui. Darbdavys per „Sodros“ sistemą draudėjams taip pat mato, kad jūsų nedarbingumo pažymėjimas yra statuso „Užbaigtas“.
Visgi, gerosios praktikos taisyklės rekomenduoja informuoti tiesioginį vadovą apie planuojamą grįžimą, ypač jei sirgote ilgą laiką. Tai padeda sklandžiau planuoti darbus ir išvengti nesusipratimų. Taip pat verta pasitikrinti savo banko sąskaitą – jei visus žingsnius atlikote teisingai, netrukus turėtumėte gauti pranešimą apie paskirtą išmoką. Būkite atidūs savo sveikatai ir dokumentams, nes tvarkinga biurokratija yra garantas, kad ligos atveju nepatirsite papildomų finansinių rūpesčių.
